Taktiniai teniso pagrindai

Kas yra žaidimo taktika? Ugdymo procese, tai ko gero vienas iš reikšmingiausių žodžių treneriui, sportininkui, mėgėjui, žiūrovui ir visiems, kurie mokosi žaisti bei žiūri tenisą. Bet ar visi vienodai supranta taktikos sąvoką? Pateiksime keletą taktikos sąvokos pavyzdžių: Taktika – (pranc. tactique (nuo 1690) < gr. taktika dgs. – kariuomenės išdėstymo principas karinėje rikiuotėje; vartoja Ksenofontas (gr. Xenophontis; V-IV a.pr.m.e.), graikų istorikas, karo vadas ir publicistas iš Atėnų, Sokrato (Sokrates; 470-399 pr.m.e.) mokinys): 1. veiklos būdas, metodas, kuriuo pasiekiamas koks nors tikslas; veikimas pagal planą; 2. kar. ginkluotųjų pajėgų dalinių ir junginių veiksmų kautynėse teorija ir praktika; 3. sport, sportinės kovos menas – tikslingas jėgų ir gebėjimų panaudojimas, parankių kovos būdų ir formų užsibrėžtam tikslui siekti visuma. (Sporto terminų žodynas, Stanislovas Stonkus, Kaunas 2002, 608 psl).

Skamba išties sudėtingai, tačiau kaip paaiškinti taktikos sąvoką vaikui, mėgėjui, tėvams ir kitiems teniso mylėtojams? Vieno seminaro metu teko išgirsti labai paprastą teniso taktikos sąvokos paaiškinimą: Taktika – žaidimo supratimas. Daug kam kelią šypseną, tačiau  tai ir yra tikroji šio žodžio esmė  – kaip gerai supranti šį žaidimą.

Teniso taktiniai pagrindai, kokie jie, ką svarbu visiems žaidžiantiems žinoti, suprasti ir kaip pritaikyti teniso aikštelėje, visą tai ir dar daugiau jums papasakos Aistis Šlajus kartu su T-Coach projektu.

Ar teko matyti žaidėjų, kuriems, iš pirmo žvilgsnio sunku permušti kamuoliuką į kitą tinklo pusę, bet  kurie sugeba laimėti beveik kiekvieną susitikimą, kurį žaidžia. Turbūt geriausi taktinio sumanumo pavyzdžiai – Roger Federer, kitaip dėl savo sugebėjimų vadinamas „maestro“ ar Fabrice Santoro, be didelių ginlų ilgokai laikęsis ATP Top 30.

Prieš pradedant šią plačią temą norėtumėme padėkoti visiems teniso ekspertams, kurie padėjo suformuoti šį  pranešimą apie taktikos suvokimą ir jos pritaikymą teniso aikštelėje: Simon Wheatley (LTA), Mark Tennant (LTA), Louis Cayer (LTA/ITF), visiems ITF ekspertams pristačiusiems taktines temas ITF pasaulinėse konferencijose.

Tikimės, kad pateikta informacija padės treneriams, o gal net ir žaidėjams ar tėvams, geriau pažinti taktinį teniso suvokimą, giliau pažvelgti į savo žaidimą bei pamatyti galimybes jo vystymui, suprasti kiek daug reikia išmokti norint turėti platų taktinį „arsenalą“.

Teniso taktiką norėtumėme suskirstyti į pagrindines dalis, kurios vėliau skirstosi į dar smulkesnes dalis. Pagrindiniai teniso taktiniai elementai yra:

  • Žaidybinė situacija (nuo galinės linijos, išėjimas prie tinklo, žaidimas prie tinklo, apvedantys smūgiai, padavimas ir priėmimas);
  • Smūgis (dominuojantis arba nedominuojantis (dešinė arba kairė) bei rečiau pasitaikančių tokių kaip „žvakė“, „smešas“);
  • Smūgio sumanymas (kamuolio laikymas, puolimas arba gynyba);
  • Žaidėjo pozicija aikštėje (po smūgio ir prieš smūgį);
  • Kamuolio kokybė (greitis, trajektorija, sukimas, kryptis, gylis);
  • Rezultatas po smūgio (- -/išgyvenimas, -/“ant vienos kojos“, 0/išlikimas taške, +/pranašumas, + +/taško užbaigimas).

Šių elementų supratimo bei sankirtų paaiškinimui viskas sudėta ir sujungta  lentelėje žemiau, pagal kurią lengvai galima išanalizuoti žaidėjo privalumus bei trūkumus. Be to, esame įsitikinę, kad šią lentelę puikiai galima pritaikyti nuo U10 (žalio kamuolio) iki pat suaugusiųjų.

SVARBI DETALĖ! – RADUS TAKTINĘ SPRAGĄ SAVO ŽAIDIME GALI TEKTI ANALIZUOTI TECHNINĮ TOS SITUACIJOS ATLIKIMĄ. TECHNIKA IR TAKTIKA TENISE ŽENGIA LABAI ŠALIA VIENA KITOS.

I.  Žaidybinė situacija

Šią taktinę skiltį suskirstėme į 6 dalis:

  • Žaidimas nuo galinės linijos;
  • Išėjimas prie tinklo;
  • Žaidimas prie tinklo;
  • Varžovo apvedimas prie tinklo;
  • Padavimas;
  • Padavimo priėmimas.

Žaidimo nuo galinės linijos taktiniai sprendiniai:

  • Aikštelės centro “valdymas”. Tai taktika, kai žaidėjas mušdamas iš centrinės aikštelės dalies stengiasi laimėti tašką arba savo mušamo kamuolio kokybę arba skirstydamas kamuolį į skirtingus taktinius taikinius kitoje tinklo pusėje.
  • Krypties keitimas. Tai taktika, kai žaidėjas stengiasi  dažnai keisti kamuolio mušimo kryptį – įstrižai arba linija.
  • Aikštės atidarymas. Tai taktika, kai žaidėjas stengiasi savo smūgiais išvesti varžovą iš aikštės ribų ir susikurti progą užbaigti tašką. Naudojami trumpi arba šiek tiek ilgesni (bet ne gilūs) įstriži smūgiai.
  • “Pirmyn-atgal”. Tai taktika, kai žaidėjas savo smūgiais priverčia priešininką judėti atgal ir pirmyn taip bandydamas priversti jį klysti. Dažnai keičiami bei naudojami sukti, aukšti trumpi ar gilūs smūgiai.

Išėjimo prie tinklo taktiniai variantai:

  • Priimant trumpą kamuolį. Tai turbūt dažniausia galimybė panaudoti išėjimo prie tinklo taktiką, stengiantis priimti trumpai atšokusį kamuolį aikštės viduje bei smūgiuojant neparankiai varžovui ir judėti link tinklo.
  • Netikėtumo faktorius. Tai taktika, kai žaidėjas nusprendžia judėti tinklo link matydamas priešininko prastesnę poziciją aikštelėje ir nustebindamas jį savo išėjimu į priekį.
  • Po trumpinimo. Tai taktika kai po trumpo smūgio žaidėjas pats juda link tinklo uždarydamas visus galimus kampus  sekančiam varžovo smūgiui.

Žaidimas prie tinklo. yra paprasčiausias taktine prasme, nes visuomet bus bandoma užbaigti tašką 1 arba 2 smūgiais. Šioje situacijoje vyrauja užbaigiamieji smūgiai iš oro, arba, rečiau, smūgis iš oro siekiant priversti priešininką atlikti sudėtingą papildomą smūgį.

Varžovą prie tinklo apvedantys smūgiai gali būti naudojami:

  • 1 smūgio taktika. Kai bandoma pirmuoju bandymu apvesti priešininką prie tinklo;
  • 2 smūgių taktika. Ši taktika naudojama kai vienu smūgiu nelabai patogu apvesti dėl pozicijos ar priešininko gero pirmojo smūgio. Šiuo atveju pirmuoju smūgiu varžovas verčiamas sužaisti nepatogų kamuolį prie tinklo, kuris turėtų suteikti geresnė poziciją apvedimui antru bandymu.

Padavimų metu taktika galėtų būti naudojama tokia:

  • Padavimas tik kamuolio įvedimui. Tai dažniausiai mėgiama ant lėtų dangų (grunto), kai stiprus padavimas netenka prasmės ir padavimas naudojamas kaip kamuolio įvedimas stengiantis sukurti nepatogią situaciją varžovui.
  • Padavimas kaip puolimas. Ši taktika naudojama turint labai greitą ir tikslų padavimą, stengianti laimėti tašką pirmu smūgiu.
  • Padavimas kaip „staigmena“. Geriausias šios taktikos pavyzdys – Roger Federer, kuris labai retai figuruoja top10 ACE’ų ar greičio statistikose, bet laimi daugiausia taškų. Šiai taktikai reikia turėti puikių techninių įgūdžių bei kamuolio valdymo savybių.

Priėmimo taktikos daugiausia priklauso nuo varžovo padavimo, pozicijos aikštelėje bei intencijos (III skyrius), kurias aptarsime ateinančiose skiltyse.

II.   Smūgiai

Kalbant apie smūgius turbūt daugelis pagalvos apie dešininį ir kairinį smūgius, bet geriausia būtų kalbėti apie dominuojantį bei nedominuojantį smūgius, nes visgi turime kairiairankius bei dešiniarakius ir tuos, kurie mėgsta savo kairinį smūgį būdami dešiniarankiai ar kairiarankių, kuriems smūgis iš dešinės yra daugiau prie širdies. Visgi tuo smūgių specifika nesibaigia, nes labai skirtinga technika bei kojų darbas reikalinga jei smūgio taškas yra:

  • pečių, juosmens, kelių aukštyje nuo žemės (kartai net ir žemiau);
  • kamuoliui kylant, aukščiausiame atšokimo taške, besileidžiant arba visai be atšokimo (drive-volley).

III.   Taktinis tikslas

Kiekvieną kartą smūgiuojant žaidėjas turi priimti sprendimą kokią taktinę žinią pateikti savo priešininkui. Šioje fazėje yra 3 galimi sumanymai:

Kamuolio laikymas. Šiuo sumanymu žaidėjas siekia tiesiog pasiųsti kamuolį savo varžovui ir stengtis palaikydamas kamuolį žaidime priversti jį klysti. Naudojant šią taktiką reikėtų stengtis naudoti savo stipriąsias puses, mušti atitinkamu aukščiu virš tinklo (aukščio klasifikacija žemiau) bei į patikimus taikinius siekiant išnaudoti priešininko silpnąsias puses. Kantrybė yra raktas visiems, kurie siekia tiesiog priversti varžovą klysti didelę susitikimo dalį.

Puolimas. Šis taktinis sprendimo būdas skirtas užbaigti tašką įgijus persvarą kamuolio laikymo metu arba po gero padavimo/priėmimo, o kartais tiesiog nustebinant priešininką jam nesitikint kamuolio pagreitėjimo. Visgi jėga ir greitis nėra vieninteliai puolimo parametrai. Smūgiai kaip trumpinimas ar žaidimas smūgiuojant kamuoliui tik atšokus taip verčiant varžovą prarasti laiko bei poziciją aikštėje, gali būti kaip puiki puolimo priemonė.

Gynyba. Šis taktinis būdas skirtas praradus poziciją, priimant labai greitus padavimus ar priešininkui puolant. Dažniausiai gynybos fazėje žaidėjas turi stengtis pasiųsti kamuolį atgal sumažindamas kamuolio greitį, padidindamas aukštį ar mušdamas į silpnąją varžovo pusę. Vėlgi, kaip ir puolimo metu, netikėtai iš gynybos perėjus į puolimą gali būti gera priemonė laimėti taškui, nes dažniausiai priešininkas nesitikės kamuolio pagreitėjimo jums būnant gynybinėje situacijoje.

IV.    Žaidėjo pozicija.

Žaidėjo pozicija aikštėje įtakoja kokius taktinius sprendimus reikėtų priimti jums teniso aikštelėje. Norint priimti kuo geresnį sprendimą reikėtų žinoti aikštelės zonas: gylio bei pločio zonas.

Gylio zonos (žr paveikslą):

  • Zona #5 –  kai žaidėjo pozicija aikštėje 3 metrai už galinės linijos ir daugiau. Šioje zonoje nepriklausomai nuo kamuolio patogumo retai kada yra atakuojama, dažniausiai stengiamasi palaikyti kamuolį žaidime siekiant įgyti taktinį pranašumą (jei įmanoma) taško metu arba tenka rinktis gynybinius sprendimus.
  • Zona #4 – aikštės atstumas 3 metrai už galinės linijos iki 0.5 metro iki jos. Ketvirtoje zonoje dažniausiai bus pasirenkami kamuolio palaikymo žaidime sprendimai, siekiant susikurti galimybę pereiti į puolimą arba įveikiant varžovą stabilumu ar kurybiškumu (keičiant smūgiavimo būdus).
  • Zona #3 – zona nuo 0.5 metro už  galinės linijos iki 1.0 metro aikštelės viduje . Ši zona daugiausia reikalauja protingo sprendimų pasirinkimo tarp kamuolio laikymo bei atakos strategijų, nes atstumas iki tinklo bei varžovo dar yra nemažas, tad atakuoti kartais sunku, čia jau priklauso nuo kiekvieno žaidėjo techninių ir fizinių galimybių bei žaidimo stiliaus.
  • Zona #2 – zona nuo 1 metro aikštelės viduje galinės linijos ir 1 metro viduje padavimo linijos, kurioje matyt visi mėgsta, ir ne be reikalo, pulti, ypatingai patogiai atšokusius kamuolius. Visgi labai žemai atšokusius ar nepatogius žemus kamuolius iš oro galima ir mušti per tinklą siekiant toliau išlikti žaidime bei laukiant patogesnės galimybės taško užbaigimui.
  • Zona #1 – erdvė tarp tinklo ir zonos #2. Šioje aikštės vietoje tikslas yra taško užbaigimas sekančiu smūgiu nepriklausomai nuo jo sudėtingumo, nes niekas nenori būti „sušaudytas“ arti tinklo.

Pločio zonos (žr paveikslą):

  • Centrinė aikštės dalis (Vidurinis trečdalis)  – tai  teniso aikštelės centrinė dalis, kurioje kuriama daugiausia, nes smūgio pozicija neatidaro aikštelės kampų. Dažniausiai šioje pozicijoje tenka kūrybiškai ir kantriai kurti, bandant skirstyti kamuolius į aikštės šonus judinant varžovą ar stengiantis perlaikyti jį smūgiuojant per aikštės vidurį arba  įvairiai kaitaliojant ritmą (pjautas, suktas, aukštas, žemas, greitas, lėtas, ilgas, trumpas…), priverčiant priešininką klysti arba siekiant sulaukti galimybės užbaigti tašką pačiam.
  • Šoniniai trečdaliai. Šiose zonose atsiranda galimybė puikiai išnaudoti įvairias smūgio geometrines variacijas (gilus, sunkūs, įstriži smūgiai, o išstūmus priešininką iš aikštelės ribų žaisti palei liniją). Iš šių zonų labai svarbu sugebėti atsistatyti į reikiamas pozicijas prieš  sekantį varžovo smūgį.
  • Už aikštelės ribų. Ši erdvė dažniausiai naudojama gynybiniams ar puolimo smūgiams, nes atstumas iki parankios atsistatymo pozicijos yra didelis, tad privaloma arba suteikti sau laiko žaidžiant lėtesnį, aukštesnį kamuolį arba atliekant puolimą, taip priverčiant varžovą sulėtinti jo sekantį smūgį.

V.    Smūgio specifika

Kiekvienas smūgis, smūgiuojant net ir iš tos pačios pozicijos, gali turėti savitą charakterį, nes žaidžiant su smūgio specifikos parametrais – greičiu, trajektorija, sukimu, gyliu bei kryptimi, galima sukurti begalę kombinacijų, kurios sukuria nenuspėjama smūgio “efektą” varžovui. Tarkime žaidime smūgiais įstrižai iš dešinės žaidėjas kiekvienam smūgiui tai suteikia didesnį aukštį su ypatingu sukimu ar be sukimo; tai pjaunamas kamuolys ir siunčiamas tik tik virš tinklo (atbuliniu sukimu) giliai link galinės linijos ar trumpai leidžiasi šalia padavimo linijos; tai žaidžiama plokščiai ir labai stipriai į priešininką; tai tik blokuojamas smūgis nuimant greitį… Variacijų dešimtys ir šimtai, o jas puikiai valdant susitikimo laimėti patiems nebereikia, tiesiog reikia rasti ko priešininkas nemėgsta ir leisti jam pačiam klysti. Trumpas pagrindinių smūgių specifikos skaidymas:

Kamuolio greitis:

  • + – kai kamuolio greitis yra padidinamas arba kai greitis yra tarp 80% ir 100% žaidėjo greičio galimybių. Tai daroma tik esant visiškai situacijos ir kamuolio.
  • 0 – kai kamuolio greitis yra palaikomas toks koks yra. Rekomenduotina šio greičio išraiška tarp 50% ir 80% žaidėjo galimybių. Šiuo greičiu yra žaidžiama didžiausia susitikimo dalis ir ji pasižymi didele kamuolio kontrole bei valdymu.
  • – – iki 50% smūgio greičio galimybių. Į šią kategoriją patenka dauguma gynybinių smūgių ar keitimosi smūgiais sumanymų siekiant priversti varžovą klysti (pvz. lėtas trumpas pjautas smūgis kviečiant priešininką išeiti prie tinklo).

Kamuolio trajektorija (nurodomas papildomais tinklo aukščiai virš tinklo):

  • < 1. Pakankamai žema kamuolio smūgiavimo trajektorija, tinkanti atakuojantiems, išėjimo prie tinklo, pjautiems kamuoliams, smūgiams iš oro, “smešui”.
  • > 1 < 3. Tai  dažniausia kamuolio palaikymo žaidime smūgiais trajektorija, kuri matyt priklauso daugiausia nuo dangos ir varžovo silpnų vietų. Žaidžiant ant grunto ar aukštai atšokančios kietos dangos trajektorija bus netoli 3, siekiant išnaudoti atšokimo galimybes, o žaidžiant ant kilimo matyt ji bus apie 1, siekiant neprarasti kamuolio greičio.
  • > 3. daugiau nei 90% smūgių reikalaujančių tokio aukščio bus gynybiniai, stengiantis suteikti sau daugiau laiko atsistatymui bei galimybei sugrįžti į žaidimą, bet kartais gali būti ir atakuojantis smūgis, kaip kad žvakė virš prie tinklo esantį žaidėją ar smūgis sumanius nustumti priešininką atgal aikštelės perimetru bei išbėgti nelauktai prie tinklo.

Kamuolio sukimas:

  • Suktas smūgis. Šio smūgio tikslas išnaudoti kamuolio atšokimo savybes susikuriant situaciją taško užbaigimui ar verčiant priešininką klysti. Agresyvus sukimas labai naudinga žaidžiant ant aukštai atšokančių teniso aikštelės dangų, o uždarose patalpose labiau palankus mažesnio sukimo kamuolys atimantis laiko iš priešininko.
  • Pjautas smūgis. Tai smūgiavimo technika kai kamuolio sukimasis yra atbulinis. Taip sukuriamas nepastovaus atšokimo efektas, nes atbulai besisukantis kamuolys dažniausiai atšoka beveik vietoje (sustoja) arba ant greitų dangų pagreitėja. Matyt šioje vietoje reikia paminėti Roger Federer‘io pjautą smūgį, kuris variacijoje su jo suktu kairiniu (nedominuojančiu) bei suktu ar plokščiu dešiniu (dominuojančiais) smūgiais sudaro „mirtiną komplektą“.
  • Plokščias smūgis. Smūgiuojant plokščiai kamuolio sukimasis aplink savo ašį būna labai minimalus ir dažniausiai naudojamas atakuojantiems smūgiams, ypatingai ant greitų teniso aikštelės dangų, tokių kaip žolė.

Kamuolio gylis:

  • Nuo trijų ketvirčių aikštelės iki galinės linijos. Smūgiuojant kamuolį į šią zoną varžovui bus labai sunku priimti atakuojančius sprendimus ir jūs dažniausiai kontroliuosite situaciją. Palaikant kamuolio gylį taip pat yra atimami priešininko kampai todėl žaidėjui lengviau judėti aikštelėje. Puikiausias šios taktikos pavyzdys – Novak Djokovic, sugebantis bet kokioje situacijoje išlaikyti kamuolio gylį.
  • Nuo pirmo iki trečiojo ketvirčio aikštelės gylio. Šioje zonoje atšokantys smūgiai privalo turėti „charakterį“ – arba būti labai sukti, kad po atšokimo jie neprarastų daug greičio ir priverstų jūsų priešininką likti už galinės linijos arba žemi ir pjauti, kad jūsų priešininkas negalėtų jūsų atakuoti, arba, be abejonės, labai greiti, taip priverčiant žaidėją kitoje tinklo pusėje gintis.
  • Nuo tinklo iki pirmojo ketvirčio aikštelės gylio. Ši zona matyt naudojama rečiausiai. Ja bandoma naudotis trumpinant kamuolį esant aikštės viduje, prie tinklo, arba varžovui užėmus tolimą nuo tinklo gynybinę poziciją. Jei žaidėjas sugeba pasiųsti kamuolį į šią zoną, geras privalumas yra jį mokėti pasukti atgal, kad kamuolys po  atšokimo liktų „vietoje“.

Kryptis (taikiniai):

  • Aikštės centre. Į šią zoną mušami kamuoliai jei priešininkas labai nestabilus, negalintis palaikyti kamuolio žaidime, jei žaidėjas turi gintis (nes tuomet  dažniausiai sumažėja kamuolio kontrolė), arba yra svarbus momentas ir žaidėjas nepasitiki savo stipriosiomis pusėmis.
  • Į šonus. Šiai smūgių vietai galima priskirti pagrindines kryptis, įstrižai bei palei liniją. Žaidimas įstrižai yra dažniausiai pasitaikanti kryptis, visgi net ir smūgiuojant ja galima išskirti kelis taikinius – gilus, aštrus ir šalia padavimo linijos. Smūgiuojant kamuoliuką palei liniją labai svarbu išlaikyti kamuolio pirmojo atšokimo gylį, nes kamuolys nebejuda iš aikštės ribų kaip kad smūgiuojant įstrižai. Labai svarbu, kad smūgiuojant palei liniją, žaidėjas nenaudotų tik greičio parametro, nes keisti smūgiavimo kryptį galima ir tuo pačiu tempu, skirtingu aukščiu ar keičiant smūgio sukimą (pjautas į suktą ar atvirkščiai).

VI.     Rezultatas

Visi aukščiau aprašyti taktiniai sprendimai yra neabejotinai puikūs, tačiau labai svarbu ir įvertinti kokioje pozicijoje jūs atsiduriate po kiekvieno smūgio, nes kartais po puikaus smūgio galite atsidurti gynėjo pozicijoje, arba besiginant sekančiu smūgiu turėti galimybę užbaigti tašką. Tik įvertinus situaciją galima pradėti naują taktinį ciklą nuo žaidybinės situacijos. Šiame, paskutiniame skyrelyje, norėčiau išskirti 5 pagrindinius taktinius rezultatus:

  • + + TAŠKO UŽBAIGIMAS. Šiai stadijai priklauso paskutiniai taško smūgiai kai nebelieka nieko kito tik smūgiuoti kamuolį į taikinį aikštelėje, kurios nedengia priešininkas bei pradėti ruoštis kitam taškui. Šiai stadijai priklauso (dažniausiai) tokie smūgiai kaip “smešas”, trumpinimas, trumpi, aukštai atšokę kamuoliai prie tinklo.
  • + PRANAŠUMAS.  Tai situacija, kuomet jūs įgaunate galimybė smūgiuoti sau patinkantį kamuolį patogioje zonoje. Šiuo smūgiu jūs dar nesistengiate užbaigti taško, bet bandote nustumti priešininką į dar nepalankesnę poziciją, iš kurios jis arba pats suklys arba suteiks jums pereiti į taško užbaigimo (++) stadiją.
  • 0 IŠLIKIMAS TAŠKE. Dažniausiai pasitaikanti taktinė situacija, kuomet žaidėjai nusprendžia tiesiog palaikyti kamuolį žaidime ir laukti geresnės galimybės perėjimui į + arba ++ fazes. Šis sprendimas liepia žaidėjui pasitelkti kantrybę bei kūrybiškumą siekiant sulaukti varžovo klaidos arba parankesnės stadijos.
  • „ANT VIENOS KOJOS“. Ši situacija dažniausiai atsiranda priešininkui įgavus galimybę atakuoti arba žaidėjui sužaidus žemos kokybės smūgį. Šioje stadijoje naudojami gynybiniai smūgiai, stengiantis priversti varžovą sužaisti iš silpnosios pusės arba priversti jį ilgai atakuojant suklysti. Nemažai žaidėjų, kurie gerai juda ir yra fiziškai gerai pasiruošę, gali ilgai išbūti šioje situacijoje, nes visgi pastovi ataka vargina. Kitiems žaidėjams patarimas būtų pagerinti savo gynybinius smūgius arba judėjimą, kad – stadija pereitų bent jau į 0 etapą, o kartais gal net ir į + ar ++.
  • – situacija arba IŠGYVENIMO stadija. Dvigubo minuso fazėje žaidėjas turi stengtis bet kokiu būdu ar smūgiu stengtis išlikti žaidime. Idealiausias šios situacijos pavyzdys – Andy Murray, sugebantis dažnai iš – – pereiti net į + situaciją kitu smūgiu.

Tad kaipgi tenisas žaidžiamas?

Tikimės, kad šis straipsnis padės kiekvienam kitu kampu pažvelgti į savo bei auklėtinių žaidimą ir įdiegti jiems naujų taktinių įgūdžių ar lengviau suprasti iš kur atsiranda klaidos bei kaip jas galime ištaisyti.

Sėkmės!