MARK TENNANT

• Mark Tennant yra sertifikuotas LTA 5 lygio treneris, kvalifikuotas trenerių ugdymo lektorius ir vertintojas, taip pat sertifikuotas mentorius ir transformacinis treneris.
• Jis yra Inspire2Coach įkūrėjas ir direktorius – Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios teniso organizacijos, veikiančios visame pasaulyje, kurią jis įkūrė kartu su Richard Marklow.
• Inspire2Coach penkios dukterinės įmonės teikia platų teniso paslaugų spektrą treneriams, teniso bazėms ir žaidėjams.
• Turėdamas daugiau nei 30 metų treniravimo patirtį teniso klubuose ir centruose visoje JK, Mark daugiau nei du dešimtmečius dalyvavo LTA ir ITF trenerių rengime.
• Jis atliko svarbų vaidmenį kuriant ir pristatant ITF Tennis… Play and Stay programą, bendradarbiaudamas su ekspertais iš įvairių šalių. Taip pat prisidėjo prie šios programos vadovo rengimo, kuris buvo išverstas į daugiau nei 30 kalbų, bei prie ITF Adults Tennis Xpress programos.
• Mark yra dažnai kviečiamas pranešėjas tarptautinėse konferencijose visame pasaulyje, veda prezentacijas anglų ir prancūzų kalbomis, ir jo veikla pasiekė trenerius daugiau nei 100 šalių.

KODĖL PADAVIMAS TOKS SVARBUS?

Padavimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinio teniso elementų, tačiau kyla esminis klausimas – kiek dėmesio treneriai jam skiria kasdienėse treniruotėse? Dažniausiai padavimas atsiduria treniruotės pabaigoje: likus kelioms minutėms, žaidėjai atlieka keletą padavimų, kai jau yra pavargę. Dėl to padavimas nėra ugdomas kaip vienas pagrindinių techninių ir taktinių žaidimo elementų. Šiuolaikinio teniso analizė rodo, kad apie 70 % taškų baigiasi per 0–4 smūgius, o tai reiškia, kad padavimas turi tiesioginę įtaką didžiajai žaidimo daliai. Skaičiuojama, jog padavimas sudaro apie 25 % viso žaidimo, o trumpų taškų metu jo reikšmė dar labiau išauga. Profesionalų tenise vyrų padavimų greitis dažnai viršija 240 km/val., moterų – 210 km/val., o jaunieji žaidėjai jau pasiekia apie 160 km/val. Tai patvirtina, kad padavimas net jauname amžiuje gali tapti dominuojančiu smūgiu.

TIPINIAI STEBĖJIMAI APIE PADAVIMO MOKYMĄ PASAULYJE

Praktikoje dažnai pastebima, kad didžioji treniruočių laiko dalis skiriama žaidimui nuo galinės linijos, o padavimui skiriamas neproporcingai mažas dėmesys. Dėl to jis nėra vystomas lygiagrečiai su bendru vaiko žaidimo progresu. Padavimas neretai mokomas statiškais pratimais, nesiejant jo su realiomis žaidimo situacijomis. Jis dažnai pateikiamas kaip izoliuotas techninis veiksmas, o kamuoliuko išmetimas – kaip atskira užduotis, nors realiame žaidime tai yra vientisas judesys. Taip pat padavimas retai integruojamas į visą treniruotės struktūrą – taškai pradedami be pilno padavimo, prarandant galimybę jį lavinti taktiškai. Norint, kad padavimas tobulėtų ir vystytųsi kartu su vaiko žaidimu, jam būtina skirti kur kas daugiau kryptingo ir planuoto dėmesio. Padavimas turi būti ugdomas nuosekliai, suvokiant jį kaip esminį techninį ir taktinį elementą, o ne kaip treniruotės pabaigos detalę.

TRENERIO VAIDMUO FORMUOJANT PADAVIMO KOKYBĘ

Ilgametė trenerių praktika rodo, kad padavimo kokybė retai priklauso tik nuo vaiko talento ar fizinių duomenų. Daug dažniau ji atspindi tai, kaip treneris organizuoja treniruotę ir kokius įpročius formuoja kasdienėje veikloje. Žaidėjai greitai prisitaiko prie treniruočių struktūros: jeigu padavimas treniruotėje pasirodo epizodiškai, toks pats jis tampa ir varžybose. Dažnas pavyzdys – treniruotės, kuriose techninis ir taktinis darbas vyksta nuo galinės linijos, o taškai pradedami be pilno padavimo. Tokiu atveju žaidėjai lavina stabilumą ir ištvermę, tačiau neugdo taško pradžios kontrolės. Ilgainiui tai sukuria disbalansą: žaidėjas geba ilgai žaisti tašką, bet neturi pasitikėjimo pradėti jį padavimu. Patyrę treneriai žino, kad žaidėjų elgesys rungtynėse atspindi tai, kas kartojama treniruotėse. Jeigu treniruotėse padavimas naudojamas retai, be aiškaus tikslo ar taktinės užduoties, rungtynėse jis tampa nestabilus ir nuspėjamas. Todėl trenerio sprendimai – kada, kaip ir kiek dažnai naudojamas padavimas – tiesiogiai formuoja žaidėjo gebėjimą jį taikyti varžybų sąlygomis.

Dirbant su U8 (7–8 metų) žaidėjais, svarbiausia yra teisingų judesio pagrindų formavimas ir teigiamo santykio su padavimu kūrimas. Šiame etape trenerio tikslas – sudaryti sąlygas, kad vaikas dažnai ir drąsiai pradėtų tašką padavimu, nenaudojant perteklinių techninių reikalavimų. Tam pasitarnauja padavimai iš sumažinto atstumo, dažnas taškų pradėjimas padavimu bei vertinimas, orientuotas ne į rezultatą, o į judesio idėją ir pastangas. U10 (9–10 metų) amžiuje padavimas turi tapti natūralia ir neatsiejama taško pradžios dalimi. Nors šiame etape treneriai dažnai linkę skirti didžiausią dėmesį žaidimui nuo galinės linijos, būtent dabar svarbu pradėti struktūruotą padavimo vystymą. Tai reiškia, kad padavimui skiriamos aiškios užduotys treniruotės pradžioje ar viduryje, jis įtraukiamas į taškų žaidimą, o pagrindinis dėmesys skiriamas stabilumui, krypčiai ir ritmui, o ne greičiui. Dirbant su U12 (11–12 metų) žaidėjais, padavimas jau įgauna aiškią taktinę funkciją. Šiame etape žaidėjai pradeda suprasti, kaip padavimu galima kurti pranašumą, todėl trenerio vaidmuo – padėti šį supratimą struktūruoti. Praktikoje tai reiškia darbą su padavimo kryptimis, taško tęsiniu po padavimo, padavimo ir pirmo smūgio junginiais bei palaipsnį intensyvumo didinimą, išlaikant techninį stabilumą. Tokia nuosekli padavimo integracija leidžia jam vystytis lygiagrečiai su bendru žaidėjo žaidimu, o ne likti silpnąja grandimi vėlesniuose etapuose.

APŠILIMAS PADAVIMUI

Apšilimas padavimui dažnai nuvertinamas, nors būtent jis nulemia tiek smūgio kokybę, tiek traumų prevenciją. Patirtis rodo, kad žaidėjai, kurie sistemingai apšyla padavimui, greičiau randa ritmą, stabiliau išlaiko kontaktinį tašką ir rečiau skundžiasi peties ar alkūnės diskomfortu. Praktikoje apšilimas turėtų prasidėti nuo metimų virš galvos, kurie aktyvuoja pečių juostą ir paruošia kūną viršutinės trajektorijos judesiams. Tai ypač svarbu jaunesniems žaidėjams, kurių koordinacija dar vystosi. Toliau galima pereiti prie „high five“ tipo pronacijos pratimų, padedančių natūraliai pajusti rankos pasukimą be perteklinės jėgos naudojimo. Tik po to rekomenduojama pereiti prie padavimo pratimų padavimo kvadrate, pradžioje akcentuojant kryptį ir aukštį, o ne greitį. Toks progresyvus apšilimas leidžia žaidėjams ne tik fiziškai pasiruošti, bet ir psichologiškai nusiteikti padavimo naudojimui treniruotėje. Ilgainiui tai formuoja įprotį prieš kiekvienas rungtynes skirti dėmesį padavimui, o ne pasikliauti improvizacija.

PADAVIMO  VYSTYMAS

Padavimas jaunųjų žaidėjų ugdymo procese turi prasidėti nuo tvirtų pagrindų, įskaitant kontinentinę raketės laikyseną ir teisingą metimą virš galvos, pasižymintį ritmu ir sklandumu. U8 ir U10 amžiaus tenisininkams svarbu, kad padavimas būtų natūralus, žaidybiškas, o trenerio dėmesys skirtas judesio idėjai, ritmui ir krypties pojūčiui, o ne rezultatui. Treneriai gali stebėti technikos biomechanikos grandinės elementus: pėdų išlygiavimą maždaug 45 laipsnių kampu, metančios rankos išlygiavimą į dešinę nuo priekinės pėdos, klubų ir pečių išlygiavimą vienoje linijoje su pėdomis, alkūnės padėtį padavimo ankstyvojoje fazėje (vadinamoje „tick“ fazėje), delno padėtį atsimojant žemyn ir „tick“ fazėje į išorę, bei koncentraciją į tikslumą naudojant įsivaizduojamą „lazerio spindulį“ nuo raketės galiuko, kuris padeda nukreipti kamuoliuką į norimą taikinį. Pereinant į Orange (U8–U9) ir Green (U10–U11) etapus, padavimo technika turi prisitaikyti prie ilgesnės aikštelės ir didesniu greičiu grįžtančio teniso kamuoliuko iš priminėjančio žaidėjo. Svarbiausi patobulinimai šiuo etapu yra: mosto prailginimas, galinės pėdos pasukimas rotacijai didinti, koordinacinės grandinės aktyvinimas per kojų impulsą, kamuoliuko metimo perkėlimas šiek tiek į priekį ir smūgio greičio padidinimas, išlaikant ritmą ir kontrolę. Šie pakeitimai leidžia atlikti padavimą efektyviai tiek pirmam, tiek antram smūgiui, užtikrinant tikslią ir taktiškai pagrįstą taško pradžią. Treneriai turi nuolat stebėti kritinius padavimo elementus, kad judesys išliktų saugus ir efektyvus: kelių lenkimo dydį, kamuoliuko metimo ir kojų darbo sinchronizaciją, pėdos judesio variantus („foot up“ arba „foot back“), judesio evoliuciją pridedant rotaciją ir lankstumą išoriniam smūgiui, bei klaidų atsiradimą, kai žaidėjai siekia didesnio raketės galvutės greičio, prarandant kojų ritmą, sklandumą ir kamuoliuko kontrolę. Įsisavinus šiuos principus, padavimas tampa stabilus, efektyvus ir taktiškai pagrįstas, leidžiantis žaidėjui pradėti taškus užtikrintai ir kontroliuojant žaidimą tiek Orange, tiek Green etapuose.

SVARBI PASTABA APIE KAMUOLIUKO METIMĄ

Kamuoliuko metimas yra vienas kertinių padavimo elementų, nuo kurio priklauso tiek smūgio tikslumas, tiek nuoseklumas. Patirtis rodo, kad būtent ši fazė dažniausiai tampa klaidų šaltiniu, ypač kai žaidėjai siekia didesnio raketės galvutės greičio arba bando atlikti padavimą mechaniniu būdu. Dažnai praktikoje vaikams skiriamas atskiras kamuoliuko metimas, kai jie tik meta kamuoliuką be raketės, nesusiejant metimo su padavimo judesiu. Nors tokie pratimai gali padėti vaikams suprasti, kaip mesti kamuoliuką tam tikru aukščiu, tyrimai rodo, kad vidutiniškai kamuoliukas pakyla 22 % aukščiau nei tuo atveju, kai žaidėjo kitoje rankoje laikoma raketė, o metimo trajektorija tampa nenuspėjama (šaltinis: Tennis Science: How Player and Racket Work Together). Be to, tokia praktika nesuteikia pojūčio, kaip koordinuoti metančią ranką su raketės judesiu, kūno sukimosi momentu ir kojų impulsu, todėl padavimas vėliau tampa netikslus ir nenuoseklus. Todėl efektyviausia kamuoliuko metimą praktikuoti kaip integruotą viso padavimo judesio dalį, kur vienu metu žaidėjas mokosi koordinuoti metimą, raketės padėtį, kūno rotaciją ir kojų impulsą. Toks metodas ne tik pagerina smūgio tikslumą ir kontrolę, bet ir mažina klaidų atsiradimą didinant raketės galvutės greitį, užtikrina ritmą ir nuoseklumą bei formuoja teisingus motorinius įpročius. Be to, integruotas metimas leidžia treneriui pastebėti subtilias problemų zonas, tokias kaip ankstyvas alkūnės sulenkimas, neteisinga pėdų padėtis arba kūno svorio pasiskirstymas. Koreguojant šiuos momentus, žaidėjai įgyja gebėjimą natūraliai valdyti padavimo trajektoriją, greitį ir kryptį, kas yra ypač svarbu Orange ir Green aikštėse, kur padavimas tampa taktiniu pranašumu. Apibendrinant, kamuoliuko metimas nėra tik rankos judesys – tai integruota viso padavimo judesio dalis, kurioje sinchronizuojamas metimas, raketės padėtis, kūno rotacija ir kojų impulsas, leidžiant žaidėjams atlikti stabilų, tikslų ir taktiškai pagrįstą padavimą.

PADAVIMO EFEKTYVUMO MATAVIMAS IR SUSIEJIMAS SU LIKUSIU ŽAIDIMU (GREEN IR YELLOW KAMUOLIUKAI, 12 METŲ IR JAUNESNI)

Vertinant padavimo kokybę, galima atkreipti dėmesį į keletą objektyvių signalų: tikslinių zonų pasiekimą, antro atšokimo vietą, kuri atskleidžia greitį ir kryptį, padavimą į varžovo silpnąją pusę arba taip, kad padavėjas galėtų dominuoti aikštės viduryje, dažniausiai pasitelkdamas „forehand“ (dominuojančios rankos smūgis), bei situacijas, kai varžovas išstumiamas už aikštės ribų. Efektyviausias padavimo mokymas vyksta, kai jis integruojamas į žaidimo situacijas, o ne atliekamas atskirai – pavyzdžiui, kai žaidėjai tik atlieka padavimą iš krepšo, o kitoje aikštės pusėje nėra jokio priminėtojo ar tikslinių zonų. Jaunieji žaidėjai geriausiai įsimena judesius ir techninius akcentus, kai padavimas derinamas su kitais smūgiais – pavyzdžiui, po padavimo iš karto seka smūgis nuo galinės linijos, o tik tada akcentuojamas konkretus padavimo elementas. Ypač svarbu treniruotėse praktikuoti padavimą su priminėtojo smūgiu, nes tai atitinka realią žaidybinę situaciją ir padeda žaidėjui ruoštis bei susitelkti po atlikto pirmo padavimo smūgio. Rekomenduojama vaikams po padavimo atlikti dar vieną smūgį, o idealiu atveju – du smūgius, nes tai padeda labiau įsisavinti padavimo kokybę. Sėkmingo padavimo atveju pirmasis smūgis iš priminėtojo bus lengvesnis, nesėkmingo – sudėtingesnis, o žaidėjo vaidmuo – puolėjas ar ginantis – kinta priklausomai nuo padėties. Tokia praktika atspindi tikrą rungtynių dinamiką. Be to, padavimas turi būti maišomas su kitais smūgiais, o ne atliekamas ilguose pasikartojančiuose blokuose, kad žaidėjai išsiugdytų natūralų ritmą, reakcijos įgūdžius ir gebėjimą greitai prisitaikyti. Galiausiai, ne mažiau svarbu ugdyti priešpadavimines rutinas, kurios padeda žaidėjams susitelkti, valdyti emocijas ir nuosekliai atlikti padavimą varžybų sąlygomis. Tokiu būdu padavimas tampa ne tik techniniu įgūdžiu, bet ir strateginiu žaidimo elementu, leidžiančiu jauniesiems žaidėjams efektyviai kontroliuoti taškus Green ir Yellow kamuolių etapuose.

IŠVADOS APIE PADAVIMO VYSTYMĄ JAUNIESIEMS ŽAIDĖJAMS:

1. Padavimas yra kertinis žaidimo elementas, kuris apima ne tik techniką, bet ir taktiką bei psichologinį pasirengimą. Jo kokybė tiesiogiai veikia taško pradžią, žaidėjo kontrolę ir gebėjimą kurti pranašumą aikštėje.
2. Padavimo technika turi būti vystoma nuosekliai nuo U8 iki U12 amžiaus grupių, pradedant nuo teisingos padėties, kontinentinės raketės laikysenos, metimo virš galvos ir koordinacijos tarp rankų, kojų ir kūno rotacijos. Ankstyvoje stadijoje svarbu formuoti teisingus judesius ir teigiamą požiūrį į padavimą, vėliau – integruoti taktinius sprendimus ir padidinti padavimo efektyvumą.
3. Kamuoliuko metimas turi būti integruotas į visą padavimo judesį, o ne atliekamas atskirai. Tik tokiu būdu žaidėjas įgyja pojūtį, kaip koordinuoti metančią ranką su rakete, kojų darbu ir kūno rotacija, o padavimas tampa stabilus, tikslus ir nuoseklus.
4. Padavimo efektyvumas priklauso nuo tikslumo, greičio, sukimų ir padavimo krypties, tačiau svarbiausia – kaip padavimas susijęs su likusiu tašku. Geriausiai žaidėjai įsimena judesius, kai po padavimo iš karto seka smūgis nuo galinės linijos arba priminėtojo smūgis (+ 1, 2 smūgiai), atkartojant realią žaidybinę situaciją.
5. Priešpadaviminės rutinos yra būtinos – jos padeda žaidėjui susitelkti, planuoti tašką, valdyti emocijas ir nuosekliai atlikti padavimą varžybų sąlygomis. Nuolatinis jų taikymas treniruotėse formuoja įprotį ir padidina padavimo pasitikėjimą rungtynėse.
6. Padavimo modeliai (pirmas ir antras padavimas) padeda struktūruoti žaidimą, leidžia įgyvendinti taktiką ir kurti pranašumą aikštės viduryje arba varžovo silpnesnėje pusėje. Jauniesiems žaidėjams rekomenduojama naudoti paprastus, nuoseklius modelius, kurie atitinka realias rungtynių situacijas.
7. Trenerio vaidmuo yra esminis – nuo treniruočių planavimo, padavimo svarbos akcentavimo iki detalios stebėsenos ir grįžtamojo ryšio. Nuosekliai ir tinkamai vedama treniruotė užtikrina, kad padavimas vystytųsi kaip techninis, taktinis ir psichologinis įgūdis.

10 pagrindinių principų, kaip pakelti savo treniruotes į aukštesnį lygį

1. Žaidimo situacijos

Yra 5 pagrindinės situacijos vieno žaidėjo mače, kurios naudojamos visose realistiškose treniruotėse:

• Padavimas;
• Priėmimas padavimo;
• Abu žaidėjai nuo galinės linijoje (bazinis žaidimas);
• Artėjimas prie tinklo arba žaidimas prie tinklo;
• Priešininko artėjimas prie tinklo arba žaidimas prie tinklo.

Svarbu žinoti, kurią situaciją treniruojate, nes tai padeda suprasti:

• Kur žaidėjai turi stovėti;
• Kokie turi būti žaidiami kamuoliai (greitis, aukštis, sukimas);
• Iš kur treneris turi įvedinėti kamuolį į žaidimą;
• Kur žaidėjai turi atsistatyti po smūgio;
• Kokius smūgius geriausia rinktis.

Pavyzdys: treniruojant puolamąjį smūgį prie tinklo, žaidėjas turi būti arti tinklo, o priešininkas – ant galinės linijos.

2. Žaidimo fazės

Žaidimas turi 3 fazes:

• Neutralioji – keičiamasi vidutiniais smūgiais;
• Puolamasis smūgis – kuriamas arba užbaigiamas taškas;
• Gynyba – ginamasi, kad nepraloštumėte taško.

Šias fazes galima dar suskirstyti į taktinius tikslus:

• Neutralioji: smūgių keitimas;
• Puolimas: kūrimas ir užbaigimas;
• Gynyba: neutralizavimas smūgio, išlikimas taške, taško kontrolės keitimas.

Pavyzdys: jei žaidėjas ginybinėje smūgio fazėje, jis turi atsitraukti ir pasiruošti, o ne smūgiuoti į bet kurią pusę.

3. Pradinė žaidėjų pozicija

Pradinė pozicija priklauso nuo žaidimo situacijos ir fazės. Ji turi apimti:

• Kur žaidė ankstesnį smūgį ir kurioje aikštelės vietoje atsistatė;
• Parengimo poziciją ir pasiruošimą smūgiui (split step);

Svarbu vengti pradėti pratimą su žaidėjais iš vidurio aikštelės – tai dažniausiai nėra realistiška. Geriau nustatyti zoną 1 m. nuo vidurio aiktelės “ūso”.

4. Padavimas ir jo tipai

Padavimas turi būti tinkamas žaidėjo lygiui ir treniruotės tikslui.

• Padavimas iš rankos (Throw feeding) – pradedantiesiems;
• Padavimas iš krepšelio (Basket feeding) – daugiau kontrolės;
• Smūgių grandinė (Rally feeding) – imituoja realų žaidimą.

Geras padavimas padeda:

• Kurti realistiškas situacijas;
• Duoti tinkamą kamuolio greitį ir laiką žaidėjui;
• Leisti žaidėjui priimti tinkamus taktinius sprendimus.

Svarbu: pirmasis padavimas nustato pratimo tempą. Jei padavimas per lėtas, per greitas, per sunkus ar per lengvas – pratimas neveiks.

5 PRINCIPAS: Suprasti atakuojančio ir grąžinamo kamuolio charakteristikas

Kai jau suprantame 1–4 principus, galime nuspręsti, kaip kamuolys turėtų judėti treniruotėje.

Penki kamuolio charakteristikų aspektai:

• Aukštis;
• Kryptis;
• Gylis;
• Greitis;
• Sukimas.

Kamuolio charakteristikos svarbios tiek atakuojančiam, tiek grąžinamam smūgiui. Nesvarbu, ar treneris įveda iš rankos ar iš krepšelio, ar per smūgių grandinę, svarbu naudoti tinkamas charakteristikas, kad treniruotė būtų realistiška.

Pavyzdys: treniruojant gynybą, kamuolys gali būti aukštas ir lėtas, kad žaidėjas turėtų laiko atsitraukti ir pasiruošti smūgiui.

6 PRINCIPAS: Suprasti atsistatymą ir persirikiavimą

• Atsistatymas (recovery) – grįžimas į vietą, iš kurios žaidėjas judėjo.
  • Pvz.: po kryžminio forehando atsistatymas į bazinę liniją. Atsistatymas vyksta tiek į šoną, tiek į gylį.
• Persirikiavimas (repositioning) – užimti naują poziciją po smūgio.
  • Pvz.: po artėjimo smūgio persirikiuoti prie tinklo.

Trijų fazių taisyklė bet kuriam smūgiui (išskyrus padavimą):

1. Judėjimas link kamuolio;
2. Parengimas smūgiui ir kontakto taškas;
3. Atsistatymas arba persirikiavimas.

Svarbu: net pradedantieji neturėtų smūgiuoti stovėdami vietoje (išskyrus padavimą). Visada reikia žengti žingsnį link arba nuo kamuolio ir po smūgio atsistatyti ar persirikiuoti.

Konceptas „Beat the bounce“ („Pralenkti atšokimą“)

• Kamuolys visada juda greičiau už žaidėją, todėl reikia pradėti judėti, kol kamuolys dar ore;
• Judėjimas į reikiamą vietą prieš kamuolio atšokimą vadinamas „Beat the bounce“.

Nauda:

• Geras kontaktas su kamuoliu;
• Efektyviausia stovėsena smūgiui;
• Sklandus perėjimas tarp žaidimo fazių (pvz., iš gynybos į puolimą).

Pavyzdžiai:

• Šoninis judėjimas – plačiam forehand smūgiui;
• Į priekį – trumpam kamuoliui smūgiuoti;
• Atgal – gynybai giliai.

7 PRINCIPAS: Suprasti taikinius

• Taikiniai (Targets) – aikštelės vieta, į kurią reikia pataikyti kamuoliu.
• Žymekliai (Markers) – vieta, kur žaidėjas turi stovėti, judėti ar atsistatyti.

Taikinių tipai:

• Viduje aikštelės – gylis ir kryptis (dažniausiai dėžutės);
• Viduje aikštelės, per kurią reikia pramušti – kryptis svarbesnė už tikslumą;
• Už aikštelės – greitis ir sukimas, pvz., kur norėtum, kad atsidurtu varžovas;
• Virš tinklo – smūgiui per tinklą, tikslumo ir trajektorijos kontrolė.

8 PRINCIPAS: Tikslas – proceso ar rezultato?

• Proceso tikslas (HOW) – kaip žaidėjas atlieka smūgį, kokias technikas naudoja.
  • Pvz.: paimti taisyklingai raketę, prieš kamuolio atšokimą.
• Rezultato tikslas (WHAT) – galutinis pasiekimas, pvz., laimėti tašką, pasiekti tam tikrą reitingą.
  • Trumpalaikis rezultato tikslas: priversti varžovą išvesiti iš aikštelės naudojant  „slice“ padavimą;
  • Ilgalaikis rezultato tikslas: kvalifikuotis į nacionalines varžybas pagal amžiaus grupę.

SMART tikslai: Specific (konkretus), Measurable (išmatuojamas), Agreed (sutartas), Realistic (realus), Timed (laiko apribojimas)

9 PRINCIPAS: Efektyvi organizacija – 50% taisyklė

• Jei daugiau nei 50% žaidėjų neaktyvūs, reikia pakeisti pratimo organizaciją arba sumažinti žaidėjų skaičių;
• Nes aktyvūs žaidėjai išlaiko koncentraciją, o laukiantys eilėje – nuobodžiauja.

Organizavimo patarimai:

• Naudok rotacijas trikampiu, kvadratu, linijomis ar ratais;
• Maksimalus saugus aktyvių žaidėjų skaičius viename korte – 8;
• Išlaikomas 50% aktyvumo principas net su daugiau žaidėjų.

10 PRINCIPAS: Treniruotės energija ir intensyvumas

• Teisinga energija ir tempas treniruotėje padeda:
  • Atkurti tikro mačo tempą;
  • Treniruotę padaryti smagesnę;
  • Gerinti judėjimą, atsistatymą ir sprendimų priėmimą.

Trenerio vaidmuo:

• Būk energingas, naudok kūno kalbą ir balsą;
• Būk organizuotas;
• Laikyk pratimus paprastus, kad žaidėjai žinotų, ką daryti;
• Nustatyk realistišką smūgių tempą, reikalauk atsistatymo po kiekvieno smūgio;
• Užtikrink tinkamą padavimą, nes pirmasis padavimas nustato viso pratimo tempą;
• Laikyk tempą, keisk pozicijas per nustatytą laiką (pvz., 10 sekundžių);
• Įtrauk taškų skaičiavimą ar varžybinių elementų;
• Treniruotė turi trukti pakankamai ilgai, bet ne per daug, kad žaidėjai neprarastų koncentracijos.

Pratimų kontrolinis sąrašas
Šis pratimų kontrolinis sąrašas gali būti naudojamas norint įvertinti, kaip efektyviai suorganizuoti pratimus po kurso, taip pat norint įvertinti pratimus jų metu ir po treniruočių.