Moterų teniso ypatumai įvairiose žaidimo situacijose

Kaip treneriui svarbu suvokti, kad metodiniu požiūriu nėra daug skirtumų tarp moterų ir vyrų treniruočių. Nors galime manyti, kad vyrų ir moterų žaidėjų treniravimas yra skirtingas, iš tiesų treniruočių esmė yra labai panaši. Tiek tenisininkams vyrams, tiek tenisininkėms gali būti taikomi tie patys metodai ir treniruočių sistemos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tarp jų yra tam tikrų skirtumų, susijusių su antropometriniais, funkciniais ir psichiniais aspektais. Šie aspektai turi didelę įtaką žaidėjų rezultatams. Pavyzdžiui, treniruočių intensyvumo, apimties ir apkrovos parametrai turėtų būti pritaikyti prie specifinių moterų tenisininkių savybių ir situacijų. Be to, treneriai turi atsižvelgti ne tik į fizinius vyrų ir moterų skirtumus, bet, ko gero, dar svarbesnius – psichologinius. Dėl šios priežasties treneriams svarbu ištirti ir suprasti šiuos skirtumus ir tai, kaip jie gali paveikti teniso rezultatus.

Per pastaruosius kelerius metus keliuose tyrimuose buvo analizuojamos moterų teniso žaidimo charakteristikos ir skirtumai nuo vyrų žaidimo. Treniruojant moteris reikėtų atsižvelgti į šių tyrimų metu gautą informaciją ir išvadas, taip pat į patyrusių trenerių, daug metų dirbusių su moterimis, žinias. Remdamiesi šia informacija, pateiksime jums keletą moterų teniso ypatumų įvairiose žaidimo situacijose, taip pat keletą treniruočių aikštelėje pavyzdžių, skirtų šiems aspektams lavinti.

Padavimo ir padavimo priėmimo charakteristikos

Pateikiamos kai kurios moterų teniso padavimo ir grąžinimo žaidimo situacijos charakteristikos (Atvirojo Australijos čempionato duomenys 2012-2014 m.):

  • Padavimas ir padavimo priėmimas yra bene svarbiausia moterų teniso žaidimo situacija. Didelė dalis taškų net (≈66 %) trunka 4 ar mažiau smūgių;
  • Dėl lėtesnio padavimo, ypač pirmojo, moterų žaidime jis nėra toks lemiamas kaip vyrų tenise;
  • Norint įgyti pranašumą paduodant, svarbesnė yra padavimo kryptis, o ne jo greitis;
  • Padavimo priėmimas paprastai būna agresyvus, ypač priminėjant 2-ąjį padavimą;
  • Moterys paprastai priimą padavimą arčiau tinklo (aukščio atžvilgiu) nei vyrai; 
  • Pirmojo padavimo priėmimas būdavo arčiau galinės linijos, o antrojo padavimo priėmimas – aikštelės viduje.

Pagrindinės padavimo ir padavimo priėmimo charakteristikos

Aktyvaus padavimo priėmimo pratimai

Padavimo kryptis bei sekančio smūgio po padavimo mokymas

Žaidimas nuo galinės linijos

Pagrindinės charakteristikos (atvirojo Australijos čempionato duomenys (2012-2014 m.):

  • Moterys paprastai žaidžia agresyviai ir smūgiuoja gilius smūgius nuo galinės linijos.
  • Didelė dalis smūgių (≈76-81 %) atliekama už galinės linijos, o didžioji dalis smūgių (≈82-83 %) nusileidžia už varžovo padavimo linijos. 
  • Moterys turėtų gebėti naudoti šiuos kamuolio smūgio charekteristikos būdus: kamuoliuko greitį, kryptį, aukštį ir sukimąsi.

Žaidimas nuo galinės linijos – kamuolio ritmo keitimas

Žaidimas nuo galinės linijos – kamuolio ritmo keitimo pratimas

Žaidimas prie tinklo

Pateikiamos moterų teniso charakteristikos žaidimo prie tinklo situacijoje:

  • Moterų tenise žaidimas prie tinklo yra mažiau įprastas nei vyrų žaidime.
  • Suktas iš oro (drive volley) yra svarbus ir įprastas smūgis dėl mažesnio kamuolio ir judėjimo greičio moterų tenise, palyginti su vyrų žaidimu. 
  • Moterys paprastai linkusios žaisti iš oro atsistojusios toliau nuo tinklo, todėl norėdamos užbaigti tašką, jos privalo atlikti daug stipresnį smūgį.

Žaidimas iš oro: suktas iš oro (drive volley) pratimas

Literatūra:

  1. Antoun, R. (2007). Using variety from the baseline in women’s tennis. ITF Coaching and Sport Science Review, 43(15), 2-3.;
  2. Crespo, M. (1999). What research tells us about women’s tennis. ITF Coaching and Sport Science Review, 18(7), 7-8.;
  3. Crespo, M., & Miley, D. (1998). ITF Advanced Coaches Manual. International Tennis Federation;
  4. Cross, R. (2014). Men’s tennis vs Women’s tennis. ITF Coaching and Sport Science Review, 62(22), 3-5.;
  5. Giffenig, E. (1999). Training women players. ITF Coaching and Sport Science Review, 18(7), 5-6.;
  6. Królak, A. (2013). The development of top women tennis players (1968 – 2012) and the importance of well-planned coaching. ITF Coaching and Sport Science Review, 61(21), 14-17.