Tenisas su žmonėmis, turinčiais negalią (II dalis)

Kas yra intelekto negalia (ID)?

Intelekto negalia yra labiausiai paplitusi negalios rūšis pasaulyje: kai kuriais skaičiavimais, 1–3 proc. pasaulio gyventojų turi tam tikrą intelekto negalią (iki 230 mln. žmonių). Priežastys labai įvairios. 

Galvos smegenų raidai ir funkcionavimui įtakos turi daugybė genų. Manoma, kad jų gali būti 1500 ar net daugiau. Kiekvienoje ląstelėje įvykęs pokytis (DNR replikacija, genų veikla, ląstelių sąveika, ląstelių dalijimosi, energijos gamybos procesai) gali būti intelekto negalios priežastys. Būtent dėl to pacientų, turinčių intelekto negalią, klinikiniai požymiai yra labai įvairūs, o vieno tyrimo, kurį atlikus kiekvienam pacientui būtų nustatoma genetinė sutrikimo priežastis, nėra.

Intelekto negalios diagnostinės strategijos yra įvairios. Kai kurių pacientų genetinė diagnozė gydytojo genetiko nustatoma pirmosios konsultacijos metu – nubraižius genealoginį medį, išgirdus paciento šeimos ir ligos anamnezę, apžiūrėjus ir įvertinus tiriamojo fenotipinius požymius. Tai – kliniškai atpažįstami genetiniai sindromai, jų patvirtinimas atliekamas specifiškai tiriant tam tikrą geną ar chromosominę sritį, kuri gali būti susijusi su klinikiniu sutrikimo pasireiškimu. Kitais atvejais, netgi atlikus ypač išsamų tyrimą, galimos konkrečios genetinės priežasties įtarti nepavyksta. Tuomet gelbsti principas: pirmiausia – genotipas.

Vienas iš aukštos skiriamosios gebos viso genomo skenavimo būdų – molekulinis kariotipavimas, atliekamas lyginamosios vektorinės hibridizacijos arba vieno nukleotido polimorfizmu paremtos lyginamosios genomo hibridizacijos metodais. Pastaraisiais metais šie tyrimai sukėlė tam tikrą perversmą genetikos srityje – pritaikius diagnostikoje, genetinės intelekto negalios priežastys nustatomos daugiau nei 15 proc. pacientų, kuriems kariotipo tyrimu ir kitais diagnostiniais genetiniais metodais patologija nebuvo identifikuota. Molekulinis kariotipavimas leido papildyti žinomų genetinių sindromų fenotipų spektrą, nustatyti kai kurių žinomų būklių genetines priežastis, aptikti naujus mikrodelecinius sindromus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) intelekto negalią apibrėžia taip: intelekto sutrikimas – tai gerokai sumažėjęs gebėjimas suprasti naują ar sudėtingą informaciją, išmokti ir pritaikyti naujus įgūdžius. Dėl to sumažėja gebėjimas savarankiškai tvarkytis (sutrinka socialinis funkcionavimas), tai prasideda dar iki pilnametystės, o poveikis raidai yra ilgalaikis. Svarbu kalbėti ne tik apie vaiko sveikatos būklę, bet ir apie tai, kaip aplinkos veiksniai padeda vaikui integruotis į visuomenę.

Teniso žaidėjai, turintys intelekto sutrikimą, turi įvairių fizinių, socialinių, kognityvinių įgūdžių. Treneriui svarbu pirmiausia treniruoti žmogų, t. y. sutelkti dėmesį į kiekvieno žmogaus stipriąsias puses, gebėjimus ir potencialą, o tada kurti treniruočių programas, ugdančias žaidėją. Treneris neturi pamiršti, kad tai, kas tinka vienam žaidėjui, gali visiškai netikti kitam.

Remdamiesi PSO intelekto negalios apibrėžimu, į negalią turime žvelgti ne tik kaip į medicininę, bet ir kaip į socialinę problemą. Negalią sukuria ne tik asmens sutrikimas, bet ir tai, kaip aplinka sąveikauja su tokio asmens sutrikimu.

Papilloma informacija: http://www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/mental-health/news/news/2010/15/childrens-right-to-family-life/definition-intellectual-disability

Pavyzdžiui, protinę negalią turintis asmuo gali turėti raštingumo problemų. Jam gali būti sunku rasti kelią teniso klube, jei visi nurodomieji kelio ženklai bus tekstiniai. Tokiam asmeniui gali prireikti pagalbos, kad rastų kelią į teniso kortus, persirengimo kambarius, tualetus, sporto salę. Tačiau jei visuose ženkluose bus naudojamos piktogramos ir rodyklės, tokie asmenys gebės orientuotis klube savarankiškai.

Žmonių, turinčių intelekto negalią (ID), savybės ir jų poveikis treniruočių procesui

Kiekvienas intelekto negalią turintis asmuo yra unikalus. Dviem tą pačią klinikinę diagnozę turintiems žmonėms gali būti būdingos visiškai kitokios savybės, todėl treneriams svarbu pažinti savo žaidėjus ir užmegzti su jais individualius santykius.

Elgesio, socialiniai ir emociniai aspektai:

  • trumpas dėmesio išlaikymas: žaidėjas gali įdėmiai klausytis nurodymų, paaiškinimų 1 min. ar trumpiau;
  • žaidėjas gali užsiimti pasikartojančia veikla: pvz., stovėdamas vietoje nuolat mušinėti kamuoliuką;
  • žaidėjui daro įtaką aplinkos veiksniai, pvz., žaisdamas lauke, gali susierzinti dėl stipraus triukšmo, vėjo, per ryškios saulės ir pan.;
  • gali trūkti socialinių įgūdžių;
  • gali nemėgti grupinės veiklos, vaikščioti vienas aikštelėje;
  • gali neišlaukti, kol ateis jo eilė smūgiuoti ar dalyvauti žaidime;
  • gali siekti nuolatinio palaikymo;
  • gali trukdyti žaisti kitiems.

Fiziniai aspektai:

  • pusiausvyros ar stabilumo problemos;
  • prasta koordinacija – žaidėjui gali būti sunku atmušti kamuolį;
  • prastas raumenų tonusas – žaidėjui gali būti sunku mesti kamuolį nuo pagrindinės linijos per tinklą;
  • greitas nuovargis – po aktyvaus apšilimo gali tiesiog atsisėsti aikštelėje;
  • jutiminės problemos.

Psichologiniai aspektai:

  • bendravimo sunkumai;
  • supratimo problemos:
  • mokymasis vyksta lėčiau;
  • sunkiau supranta žodinę informaciją;
  • sunku nuosekliai apdoroti informaciją – žaidėjas gali nesilaikyti 3 žingsnių instrukcijos;
  • sunku suvokti abstrakčias sąvokas;
  • sunku suprasti naują informaciją;
  • motyvacija:
  • vidinės motyvacijos stoka;
  • pasitikėjimo savimi trūkumas;
  • atsparumas pokyčiams:
  • veiklos keitimas;
  • aplinkos pokyčiai;
  • rutinos pokyčiai;
  • atmintis:
  • sunku prisiminti ankstesnius nurodymus.

Treneriai turėtų suteikti vienodas galimybes visiems sportininkams. Neleiskite, kad kuri nors iš nurodytų žaidėjo fizinių, psichologinių, elgesio, socialinių, emocinių savybių darytų įtaką jūsų požiūriui į žaidėją ir elgesiui su juo. Išvardytos žaidėjų savybės yra treneriams skirta informacija, be to, tai visiškai nereiškia, kad jūsų žaidėjai pasižymės kai kuriomis ar visomis šiomis savybėmis.

Strategijos treniruojant žaidėjus, turinčius intelekto negalią (ID)

1 dalis

Trumpalaikis dėmesys:

  • rinkitės kelias trumpas veiklas, orientuotas į tą pačią užduotį;
  • pasitelkite trenerio asistentą arba savanorį, kad jis dirbtų su žaidėju individualiai;
  • sportininkai visada aktyvūs, todėl nepamirškite pratimų stotelių.

Pasipriešinimas pokyčiams:

  • informuokite žaidėjus apie veiklos keitimą, įspėkite apie tai anksčiau;
  • mėgstamiausius treniruočių elementus nukelkite į pabaigą, kai bus pasiekti visi kiti tikslai;
  • pradėkite treniruoti nuo labai paprastų judesių, tada užduotis sunkinkite: pridėkite kamuolį, paskui raketę.

Per didelė stimuliacija:

  • pašalinkite arba sumažinkite dėmesį blaškančius dirgiklius;
  • treniruokite mažesnėmis grupėmis;
  • darykite pertraukas, kad žaidėjai galėtų pailsėti.

Pusiausvyra, stabilumas, koordinacija:

  • taikykite ABC stoteles (vikrumas, pusiausvyra, koordinacija);
  • keiskite užduotis, kad jos atitiktų žaidėjų gebėjimus;
  • veikla turėtų padėti gerinti pusiausvyrą, raumenų ir fizinę ištvermę, judėjimą ir kt.

Strategijos treniruojant tenisininkus, turinčius intelekto negalią (ID)        

2 dalis

Vidinės motyvacijos stoka:

  • sukurkite teigiamą ir skatinančią treniruočių aplinką;
  • dirbkite nedidelėmis grupelėmis, kad kiekvienoje būtų bent po vieną labai motyvuotą žaidėją;
  • skatinkite, apdovanokite už menkiausius pasiekimus;
  • pasirūpinkite, kad veikla būtų įdomi.

Bendravimo sunkumai:

  • atidžiai išklausykite kiekvieną žaidėją, skirkite papildomo laiko mintims išreikšti;
  • naudokite paveikslėlius, lenteles ir kitą vaizdinę informaciją;
  • paprašykite žaidėjo paaiškinti, ką jis turi omenyje arba kaip jis viską supranta.

Žodinės informacijos pateikimo sunkumai:

  • žodinių nurodymų pateikite kuo mažiau;
  • pateikite tinkamo sudėtingumo instrukcijas, pradėkite nuo demonstravimo;
  • kalbėkite glaustai, aiškiai, konkrečiai, nuosekliai, orientuokitės į reikiamą atlikti užduotį.

Sunkumai suvokiant naują informaciją:

  • instrukcijos turi būti paprastos, sakomos po vieną;
  • pademonstruokite viską, ką reikės žaidėjui padaryti;
  • prieš pasunkindami užduotis, liepkite žaidėjams imituoti judesius, smūgius;
  • naudokite vaizdinę informaciją;
  • labai svarbu kartojimas ir grįžtamasis ryšys.

Praktiniai pavyzdžiai:

Bendravimo etika:

  • bendraukite pagarbiai;
  • visada pirmenybę teikite žaidėjui, o ne jo negaliai;
  • kreipkitės į žaidėją, turintį sutrikimų, o ne į sergantį žaidėją.

5 bendravimo aspektai:

  • Aiškumas. Vartokite žodžius, kuriuos žaidėjas gerai suvokia.
  • Glaustumas. Remkitės keliais esminiais žodžiais arba sutartinėmis frazėmis, pvz., paduodant kamuoliuką reikia ištiesti raketę, todėl galima sakyti: „Pasiek dangų!“
  • Konkretumas. Vartokite žodžius, apibūdinančius veiksmus trumpai, aiškiai ir konkrečiai, pvz.: „Laikykite raketę taip, kaip žmogus laiko Stop ženklą.“
  • Nuoseklumas. Vartokite tuos pačius žodžius tiems patiems veiksmams apibūdinti.
  • Orientuokitės į įsakymą, liepimą. Rinkitės frazes, susijusias su fiziniais įgūdžiais.

Skatinančios mokymosi aplinkos kūrimas

Treniruotės planavimas padeda sukurti stimuliuojančią aplinką, nes treneris:

  • supranta, koks yra ugdymo tikslas;
  • orientuojasi į ugdymo pasiekimus;
  • gali parinkti įvairių pratimų, žaidimų, kitų veiklų, padedančių pasiekti numatytą tikslą.

Treniruotės planavimas

Planavimas ypač svarbus, kai treneris dirba su didelėmis grupėmis pradedančiųjų žaidėjų, kurių gebėjimai skiriasi.

Geras treniruotės planas užtikrina, kad treneris žino:

  • ką nori pasiekti;
  • kaip tai reikia pasiekti;
  • kokius atliks pakeitimus, jei numatyta veikla nevyks sklandžiai.

Geras planavimas užtikrina, kad treniruotė: 

  • atitiks žaidėjų raidos etapą;
  • padės pasiekti numatytus tikslus;
  • bus efektyvi, nes bus panaudota reikiama įranga, ištekliai, erdvė ir kt.

Žaidimais pagrįstas požiūris

Treneriai turėtų siekti pakeisti pradedančiųjų žaidėjų žaidimo aplinką, kad padėtų jiems kuo greičiau pasiekti tikslą – išmokti žaisti, pelnyti taškus, rungtyniauti. 

Veiksniai, padedantys supaprastinti žaidimą:

  • naudojamo kamuolio tipas;
  • aikštelės dydis;
  • taikomas mokymo metodas;
  • taisyklės, kurias galima pritaikyti, kad būtų užtikrintas optimalus rezultatų pasiekimas;
  • bendradarbiavimo ar varžybų elemento pasirinkimas.

Teniso aikštelės įrengimas

Treneriai gali organizuoti treniruotes netradicinėje aplinkoje. Tai gali būti neįprasti teniso kortai, laikinai pažymėti, su laikinu tinklu, pvz., sporto salė, žaidimų aikštelė, automobilių stovėjimo aikštelė, didelė betoninė aikštelė ir pan. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbus yra treniruočių planavimas. Be to, treneriai turi gerai pažinti aplinką, užtikrinti, kad ji būtų saugi. Tenisą galima žaisti įvairiose vietose: mokyklose, klubuose, laisvalaikio centruose ar erdvėse, turinčiose tinkamą dangą. Vietoj tinklo galima panaudoti virvę, mažus tinklelius, kūgius ir pan.

Linijoms pažymėti galima naudoti laikiną juostą, kreidą, įvairius dažus.

Žaidėjų turinčių negalią savijauta

Atlikta daug tyrimų, lyginančių neįgalių ir įgalių sportininkų per varžybas patiriamus išgyvenimus: nerimo jausmą, dėmesio sukaupimą, pykčio susikaupimą, nuovargio atsiradimą. Pastebėta daug panašumų tarp neįgalių ir įgalių sportininkų, tačiau labai svarbu suprasti unikalius psichologinius, socialinius, fiziologinius veiksnius, susijusius su negalia ir neįgaliųjų sportu. 

Tiek įgalių, tiek neįgalių sportininkų varžybos grindžiamos fiziologiniais veiksniais, turinčiais įtakos sėkmingam pasirodymui. Neatsiejama sėkmingo varžybų pasirodymo dalis yra psichologinis pasiruošimas. Sportininkai turi išlaikyti balansą tarp fizinio ir psichologinio pasirengimo. Jie turi gerai pažinti save, mokėti save kontroliuoti, kad galėtų sumažinti ar padidinti nerimą, padedantį pasiekti norimą rezultatą. 

Neįgalių ir įgalių sportininkų psichinė būsena per varžybas yra panaši. Nors neįgalieji varžybų metu patiria mažesnę įtampą, nerimą, pyktį, nuovargį, jų rezultatai mažai skiriasi nuo įgalių sportininkų̨ rezultatų, bet energijos neįgalieji išnaudoja daugiau nei įgalūs sportininkaį, kadangi jie nesiremia savo psichologinėmis galiomis. 

Tyrimai rodo, kad neįgalūs sportininkai geriau valdo neigiamą nerimą, yra labiau motyvuoti nei įgalūs sportininkai. Tai rodo, kad neįgalių sportininkų prisitaikymo įgūdžiai geriau išvystyti. 

Tyrimai atskleidė, kad dalyvaudami sportinėje veikloje neįgalūs asmenys gali pakeisti charakterio savybes, motyvaciją, kontroliuoti emocijas, jausmus. Sportas grūdina neįgalų žmogų̨, stiprina jį fiziškai, psichologiškai, dvasiškai. 

Platus kognityvinių gebėjimų spektras

Black ir Stevenson (2012) sukurta įtraukties strategija yra paprastas būdas, leidžiantis suprasti, kokios skirtingos sporto veiklos rūšys yra prieinamos neįgaliam sportininkui. 

Vaizdo įraše matyti, kaip ICCE iCoachKids, Dr. Sergio Lara-Bercialas pasakoja apie neįgalių žaidėjų įtrauktį. Nors vaizdo įraše kalbama apie vaikus, tačiau viskas tinka ir dirbant su suaugusiais neįgaliais žaidėjais.

Patarimai treneriams, treniruojantiems žaidėjus, turinčius intelekto sutrikimą

Žaidėjas:

  • susipažinkite su žaidėju: pasidomėkite jo pomėgiais, ankstesne sportine patirtimi;
  • įvertinkite jo teniso gebėjimų lygį;
  • sužinokite jo bendravimo poreikius;
  • treniruokite atsižvelgdami į sportininko amžių;
  • naudokite tinkamą įrangą ir priemones.

Bendravimas:

  • svarbu išsiaiškinti, ar neįgalūs žaidėjai turi kokių nors papildomų bendravimo poreikių, pvz., gestų kalba, paveikslėliai, specifinės lentelės ir kt.;
  • bendraudami rinkitės trumpus, paprastus, suprantamus nurodymus;
  • nuosekliai vartokite terminus;
  • jei įmanoma, pademonstruokite, ko reikalaujate iš žaidėjų;
  • kai kuriems žaidėjams gali prireikti fizinės pagalbos, kad jie galėtų taisyklingai atlikti judesį. Prieš suteikdami fizinę pagalbą, visada paprašykite žaidėjo leidimo tai daryti;
  • pasitikrinkite, ar žaidėjas supranta užduodamus klausimus – galite paprašyti paaiškinti arba parodyti.

Jūsų, kaip trenerio, vaidmuo:

  • akcentuokite ŽAIDIMĄ;
  • būkite entuziastingi;
  • pasikalbėkite su žaidėju ir jo tėvais ar globėjais apie jų poreikius;
  • nebijokite klysti;
  • būkite kantrūs: žaidėjai gali išmokti ir išmoks, bet jums gali tekti išbandyti kelias strategijas, kad padėtumėte jiems tai padaryti;
  • visada pradėkite nuo paprasčiausių reikalavimų;
  • pradėkite nuo žodinių nurodymų ir jų demonstravimo;
  • jei tai neveiksminga, gali prireikti panaudoti fizinę pagalbą;
  • suteikite pakankamai laiko užduočiai suvokti;
  • kartojimas visada yra labai svarbus;
  • skatinkite, motyvuokite, pozityviai vertinkite pasiekimus.

Specialiosios olimpiados teniso trenerių patarimai

Kai kurie treneriai pasidalijo patarimais, kaip suplanuoti treniruotes intelekto negalią turintiems tenisininkams.

Sukurkite nuoseklią treniruočių struktūrą:

  • apšilimas: linksma veikla, susijusi su treniruotės tema;
  • pagrindinis tikslas;
  • pagrindinė veikla, pasitelkiant žaidimą;
  • poilsis ir apibendrinimas.

Keiskite savo treniravimo stilių, kad patenkintumėte įvairius žaidėjų poreikius, pvz.: 

  • pateikite kokybišką vaizdinį pavyzdį;
  • vartokite trumpus žodžius, kurie žaidėjams yra gerai suprantami, dažnai girdimi;
  • vartokite tuos pačius žodžius, žodžių frazes;
  • suteikite žaidėjams daugiau laiko veiksmams atlikti.

Treniruotės eiga:

  • jei žaidėjas susiduria su sunkumais atlikdamas smūgį, galite grįžti ir pakartoti reikiamą judesį;
  • judesys, kamuolys, raketė;
  • teniso kamuoliukai nuo didelių iki mažų, nuo lėtų iki greitų;
  • kontrolė, padėtis, jėga.

Literatūra:

1 thought on “Tenisas su žmonėmis, turinčiais negalią (II dalis)”

  1. Atgalinis pranešimas: tadalafil citrate dosage bodybuilding

Comments are closed.