Ar žinote, ko norite pasiekti tenise? O ko siekiate kiekvienoje treniruotėje? Varžybose?
Norėčiau, kad dar kartą atidžiai perskaitytumėte F. Dodsono citatą puslapio viršuje: „Be tikslų ir plano jiems pasiekti esate lyg laivai, pakėlę bures plaukti į niekur“. Ką gi, įsivaizduokite, kad jūs neturite tikslo – sportuojate, kasdien vaikščiojate į treniruotes, tačiau nežinote, ko tuo siekiate. Taip praeina savaitės, mėnesiai, gal net metai – jūs atsigręžiate atgal ir… kaip jūs vertinate tą prabėgusį laiką? Ar praleidote jį naudingai? Manau, šis klausimas sukeltų sumaištį. Tokioje situacijoje dažnas atsakytų: „nežinau“… „gal“…. „tikriausiai“… Ir tokie atsakymai būtų patys nuoširdžiausi – mums sunku įvertinti prabėgusį laiką, jei nežinome, ką norėjome pasiekti, ko norėjome išmokti, ką norėjome patobulinti. Jei sezono metu norėjau pagerinti savo asmeninį reitingą, jei norėjau susirasti naujų draugų, jei norėjau sustiprėti fiziškai, pasibaigus šiam laikotarpiui, galiu pasakyti, ar man pavyko tikslą pasiekti, ar ne; ką aš padariau, kad prie to tikslo priartėčiau; kas man sutrukdė – tuomet aišku, kaip aš praleidau laiką – naudingai ar beprasmiškai.
Be tikslų ir plano jiems pasiekti esate lyg laivai, pakėlę bures plaukti į niekur (F. Dodsonas)
Tarp mūsų šnekant, veikla neturint tikslo, panaši į „trypčiojimą vietoj“ („plaukimą į niekur“), t.y. šiandien aš pasimokau vieno, rytoj – kito. Kažką darau, bet neaišku kam… Galiausiai padarau vienokių pratimų, padarau kitokių, prabėgu tris kilometrus, bet visa tai nesusijungia į visumą ir, galima sakyti, treniruotasi buvo veltui, nesvarbu, kad salėje praleista ne viena valanda. Taigi tikslas suteikia kryptį mūsų veiklai – jei man trūksta greitumo, atliksiu jį lavinančius pratimus ir stebėsiu progresą – ar darausi greitesnis, ar ne. Jei man sunkiai sekasi susikaupti, užsibrėšiu sau tikslą lavinti dėmesio koncentraciją ir kiekvienoje treniruotėje stengsiuosi viską atlikti kuo labiau susikaupęs.
Tačiau tikslai suteikia veiklai ne tik kryptį bei galimybę vertinti progresą, tikslai taip pat yra galingas „varikliukas“, nukreipiantis mūsų energiją, skatinantis treniruotis, kai būna sunku, kai jaučiamės pavargę, kai mums skauda, kai tingime, kai šalta ir lyja, kai draugai eina į kiną….. Jei treniruojatės „šiaip“ ar „nežinau kodėl“, tai greičiausiai nepraleisite progos smagiai pašėlti su draugais prieš svarbias varžybas. Tačiau, jei norite tose varžybose gerai pasirodyti, atsisakysite draugų kvietimo ir verčiau nueisite anksčiau miegoti, nes žinote, kad tai padės pasiekti savo tikslus.
Nepamirškite ir to, kad tikslai susiję su jūsų pasitikėjimu savimi. Kaip atsiranda pasitikėjimas savimi? Ogi išsikeliant sau tikslus (uždavinius) ir juos įgyvendinant. Jei jums pavyksta laimėti prieš stiprų varžovą, atsiranda jausmas „aš galiu!“, jei jums pavyksta neperdegti prieš atsakingas varžybas, kitą kartą jau žinosite: „aš sugebėsiu!“, jei likus keliems geimams iki mačo pabaigos jūs atliekate gerą padavimą kurio dėka jūs laimite geimą, viduje jūs didžiuojatės savimi: “va, kaip aš moku!” – argi tai nėra pasitikėjimo savimi esmė?
Taigi – tikslai yra svarbus sportinės sėkmės veiksnys. Jie suteikia treniruotėms kryptį („kur plaukti“), nusako, kiek jau pasiekėte („kokį atstumą jau nuplaukėte“), motyvuoja (skatina „plaukti per audrą“) ir didina pasitikėjimą savimi („aš galiu, aš moku plaukti“).
Tikslai taip pat gali sumažinti įtampą ir padėti susitvarkyti su jauduliu svarbiausiomis varžybų akimirkomis. Bet tik tuomet, kai tai yra konkretūs atlikimo tikslai. Kai varžybose primenate sau, ką jūs turite padaryti (kaip atlikti techninius judesius, kaip įgyvendinti taktinius sumanymus, kaip greičiau judėti korte ir t.t.), jūs ne tik perkeliate mintis nuo jus gąsdinančių dalykų (grėsmingai atrodančių varžovų, nepalankiai nusiteikusių žiūrovų, minčių apie galimas nesėkmes ir pralaimėjimus), bet ir pasakote sau, ką konkrečiai turite padaryti. O visa tai padeda pasiekti taip trokštamus rezultato tikslus (laimėti, užimti prizinę vietą ir taip toliau). Štai jums pavyzdys – įsivaizduokite, kad likus 10s iki varžybų pabaigos jūsų krepšinio komanda pralaimi 2 taškais. Treneris patiki paskutinį metimą jums. Tikriausiai vienaip jausitės galvodamas: “šiuo metimu turime (turiu) laimėti varžybas” ir kitaip: “tiesiog turiu pataikyti metimą”. Kada jaudulio bus mažiau?
Visa tai, ką jau perskaitėte, greičiausiai jums nebuvo nauja. Tiesą sakant, esu įsitikinęs, kad jei skaitote šį straipsnį, jums rūpi jūsų sportiniai pasiekimai. Taigi vargu, ar esate tie laivai, pakėlę bures plaukti į niekur. Greičiausiai turite kažkokius tikslus, svajones, įsivaizdavimus apie tai, ką norėtumėte pasiekti sportuodami. Ką gi, belieka pasitikslinti, kiek jūsų tikslai atitinka tikslų užsibrėžimo principus.
Literatūra:
- www.sportopsi.com
