Pokalbis su Dovydu Šakiniu

Dovydą Šakinį, gimusį Šiauliuose, kaip ir daugelį vaikų į tenisą atvedė tėvai. Dovydas pradėjo tenisą žaisti anksti,  sulaukęs  vos 5 metų, tačiau ne iškart pamėgo šį žaidimą. Pirmieji kartai, kaip pats prisimena Dovydas, teniso aikštėje  nepraeidavo be ašarų, tačiau laikui bėgant vis labiau pradėjo patikti tenisas.

Dovydo teniso rezultatai išties įspūdingi: sportininkas  būdamas 16 metų  jau debiutavo Lietuvos vyrų teniso rinktinėje mače prieš Gruzijos tenisininkus: jo debiutas nebuvo lengvas, tačiau Dovydas žengė pirmą kartą į kortą rezultatui esant 2:2 , bet jam pirmas blynas neprisvilo ir buvo pasiekta istorinė ne tik jo pergalė, bet ir visos šalies. Nuo to laiko sportininkas 5 metus iš eilės atstovavo Lietuvos vyrų teniso rinktinei.

Dovydas Šakinis yra daugkartinis Lietuvos visų amžiaus grupių čempionas, TE iki 16 m. reitinge buvo užkopęs net iki 8 vietos, o TOP 8 TE Masters turnyre iškovojo 3 vietą.

17 metų Dovydo teniso rezultatai buvo išties įspūdingi, buvęs sportininkas metus užbaigė ATP 808 vietoje, o ITF junior reitinge aukščiausiai buvo pakilęs net iki 73 vietos.

Nepaisant daug skambių pergalių, Dovydui įsimintiniausios pergalės turnyruose turbūt būtų šios – laimėtas 3 kategorijos ITF junior turnyras Šiauliuose – Aivaro Balžeko atminimo taurė bei laimėtas pirmo diviziono USTA/ITA Northeast Regional Championships turnyras, kur tapo stipriausiu žaidėju savo regione studijuodamas JAV.

Šiuo metu Dovydas sėkmingai dirba ir gyvena JAV, turi puikią šeimą ir vis nenustoja galvoti apie sugrįžimą į Lietuvą.

– Jei galėtum grįžti dar kartą į savo tenisininko karjerą, ką darytum kitaip?

– Jei galėčiau grįžti, turbūt daug labiau akcentuočiau savo fizinį pasirengimą ir kūno tobulinimą, ko man labai trūko siekiant aukštesnių rezultatų, o to suvokimas atėjo truputį per vėlai. 

– Mačas, kuris tave kaip sportininką pakeitė? Papasakok apie tai ir kodėl privertė pasikeisti?

– Neišeitų surasti tokio vieno mačo mano karjeroje, kuris būtų taip viską pakeitęs. Bet atmintyje labai gerai išlikęs ITF Futures turnyras Baltarusijoje, kur, būnant dar paaugliu ir žaidžiant pirmuosius suaugusiųjų turnyrus, pavyko pasiekti pusfinalį ir uždirbti gana daug ATP taškų. Tai buvo kertinis momentas, kai supratau, kad nuo šiol žaisiu tik profesionalų turnyruose, ir geras įrodymas, kad galiu kažko pasiekti. Taip pat tai priartino momentą, kai reikėjo daryti labai rimtus sprendimus dėl ateities, karjeros, išsilavinimo.

– Žmogus, kuriam teniso aikštėje neišdrįsai pasakyti „ačiū“?

– Negalėčiau išskirti vieno konkretaus žmogaus, bet manau būtų labai teisinga padėkoti visiems treneriams ir žmonėms, kurie prisidėjo prie mano sėkmes teniso korte ar prie jo per visus tuos metus. Galbūt su amžiumi, galbūt su daugiau patirties ateina ir kitoks supratimas, ką reiškia treneris tavo gyvenime. Profesionaliai sportuojant, keliaujant po turnyrų turus, su treneriais praleidžiama daugiau laiko nei mokykloje ar darbovietėje. Jie yra tikri pedagogai ir teniso įgūdžiai yra tik vienas iš daugelio dalykų, kas iš tikro yra tau įdiegiama. Todėl tik dar kartą visiems norėčiau pasakyti ačiū!

– Ar turėjai galvoje trenerį, su kuriuo tu svajojai dirbti? Kodėl? 

– Ne, nemanau, kad kada nors turėjau konkretų asmenį omenyje. Teko dirbti su beveik visais geriausiais teniso treneriais Lietuvoje, todėl esu dėkingas jiems už perduotas žinias ir laiką dirbant kartu. 

– Ko nepavyko išmokti žaidžiant teniso?

– Banalus atsakymas būtų  padoraus backhand’o pjauto smūgio. Tai niekada nebuvo mano stiprybė ir tikriausiai būtų atnešę kelis procentus daugiau sėkmės mano karjeroje, jei būtų pavykę. O giliau mąstant tai tikriausiai niekada nepavyko išmokti nesureikšminti rezultato mačo metu, kas tikrai yra pakišę koją geriau pasirodyti ar labiau atsipalaiduoti bežaidžiant. 

– Ką patartum žaidėjui, kuriam 16 metų ir kuris yra kryžkelėje tarp teniso ir mokslų?

– Patarčiau apmąstyti savo turimas galimybes toliau tobulėti, treniruotis ir nuspręsti, ko norisi pasiekti sportuojant. Abi kryptys gali turėti begalę galutinių stotelių, todėl svarbiausia – prioritetai. Taip pat toks patarimas – bet kurį variantą pasirinkus galima pasiekti rezultatų tiek mokslo, tiek sporto srityje. Mokytis niekada nevėlu, net po profesionalios karjeros. Bet lygiai taip pat galima grįžti į profesionalų sportą pabaigus universitetą. Pavyzdžiui, šių metų US Open vyrų pagrindinėje lentelėje iš 128 dalyvių buvo net 14 žaidėjų, kurie baigė universitetą JAV ir nusprendė tapti profesionalais. Teniso lygis studentų lygoje pastaruoju metu yra nepaprastai aukštas, todėl galima tobulinti žaidimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą tuo pačiu metu. 

– Tavo gero trenerio prototipas – vertybės, savybės, žinios? Koks jis turėtų būti tavo akimis?

– Mano akimis, kaip ir minėjau anksčiau, geras treneris, tai visų pirma  geras gyvenimo mokytojas. Geri treneriai ne tik moko konkrečios sporto šakos įgūdžių, technikos ir strategijų, bet ir ieško galimybių, kur galima būtų išmokti svarbesnių gyvenimo pamokų, tokių kaip sunkumų įveikimas, nesėkmių ir nusivylimų valdymas bei atsigavimas po jų, pasitikėjimas komandos draugais, individualių poreikių paaukojimas grupės labui, emocinė branda, sąžiningumas ir t. t. Geras treneris treniruoja ne sportininkus, o žmones.

– Jausmas po pirmo sužaisto mačo ir po paskutinio mačo tavo karjeroje? Jei gali, palygink juos.

– Tiksliai nepamenu savo pirmojo mačo, atsimenu tik pirmąsias savo varžybas, kurios vyko tarp treniruočių draugų, kuriose užėmiau 4-ą vietą – gavau mažą pliušinį šuniuką. O mano paskutinis oficialus mačas buvo prieš R. Ginepri (buvusi 15-oji pasaulio raketė), turnyro JAV pusfinalyje, kurį, deja, pralaimėjau. Palyginti juos labai sunku, skiria labai didelis laiko tarpas, bet manau, kad pagrindinis skirtumas buvo lūkesčiai ir tikslai žaidžiant šiuos mačus. 

– Akimirka sporte, į kurią norėtum sugrįžti dar kartą?

– Tikriausiai norėčiau sugrįžti i mačą, kuriame mano Dartmouth koledžas pirmą kartą po daugiau nei 20 metų laimėjo prieš savo principinį varžovą  Harvardo universitetą. Simboliška, bet mano likęs mačas buvo lemiamas ir man jį pavyko laimėti. Atmosfera, kuri buvo po laimėto match point’o, buvo nereali ir turbūt geriausiai suprantama tiems, kas yra žaidę arba bent jau matę teniso dvikovas tarp JAV universitetų, ypač principinių varžovų derbius. 

– Geriausias tavo sutiktas žmogus teniso aikštėje?

– Nors tenisas yra labai individualus ir konkurencingas sportas, per visą savo karjerą tikrai sutikau daugiau gerų žmonių nei blogų. Vieno konkretaus tikrai negaliu išskirti ir tikriausiai tai būtų labai neteisinga kitų atžvilgiu. 

– Kokiu kitos sporto šakos profesionaliu sportininku norėtum būti ir kodėl? 

– Visada mąsčiau, kad jei ne tenisas, būčiau norėjęs žaisti paplūdimio tinklinį. Tikslaus paaiškinimo tam neturiu, tiesiog manau, kad tai labai įdomi ir dinamiška sporto šaka, visada mėgau ruoštis sezonui ant smėlio, tad būtų puikiai man tikę. 

– Geriausia pamoka, gauta vaikystėje?

– Tikriausiai vienas svarbiausių dalykų mano vaikystėje buvo knygos, įvairios enciklopedijos, atlasai, kurie visam gyvenimui sužadino man norą viskuo domėtis, uždavinėti klausimus ir mokėti atsirinkti, ieškoti teisingos informacijos. Tai tęsiasi iki šiol, visada domiuosi įvairiausiais dalykais, su kuriais susiduriu tiesiog kasdienybėje ar, pavyzdžiui, keliaudamas. 

– Kokioje darbo srityje save matai po 10 metų?

– Šis klausimas labai panašus į tipinį ir dažnai užduodamą darbo pokalbio klausimą. Aš neseniai pradėjau savo darbo karjerą, vis dar kasdien mokausi naujų dalykų ir dirbu ties skirtingais projektais, tad labai sunku pasakyti, kokią kryptį norėsiu pasirinkti ateičiai. Man gerai sekasi dirbti su skaitmeninėmis technologijomis bei duomenų analitika, tad turbūt norėčiau tęsti darbus ten ir tikriausiai ateityje kurti savo verslą šioje srityje. 

– Koks turėtų būti tavo gyvenimo treneris?

– Tai turėtų žmogus, kuriuo galėčiau visokeriopai pasitikėti ir kuris visada vestų tiek mane, tiek save į priekį. 

– Paskutinė tavo gyvenime išgirsta tiesa?

– Vaikai – kasdien besiskleidžiančios gyvenimo gėlės. 

– Šalis, kurioje galėtum geriausiai realizuoti save kaip žmogų? 

– Manau, kad Lietuva. Dabar gyvenu ir dirbu JAV, bet tai tik laikina stotelė, galimybė daug ko išmokti ir pasisemti profesinės patirties, bet pagrindinis tikslas save realizuoti Lietuvoje, kai tam atsiras gera galimybė ir tinkamas laikas.

– Jei galėtum sužinoti visą tiesą apie save ir tai, kas tavęs laukia, ką norėtum išgirsti?

– Taip, norėčiau. Visada mėgstu pasiruošti ir kuo daugiau sužinoti apie ateinančius dalykus ar užduotis, tad tikrai pasirinkčiau sužinoti apie save ir savo ateitį, kad ir kokia ta tiesa bebūtų. 

– Jei galėtum pasirinkti bet kurį žmogų pasaulyje, ką pasikviestum kartu papietauti?

– Tiesą pasakius, norėčiau tiesiog pasikviesti savo žmoną, nes pastaruoju metu mes tokios progos nelabai turime tiek dėl darbų tvarkaraščio, tiek dėl koronaviruso sukeltos pasaulinės pandemijos šurmulio.

– Blogiausias komentaras, kurį esi girdėjęs apie save, ir geriausias komentaras?

– Kalbant apie blogiausią komentarą, atsimenu, kad esu skaitęs apie save po vieno mačo, kad mano tėvai man viską nupirko ir pinigais įkišo į turnyrus, rinktines ir t. t., ir visi, kas bent kažkiek mano šeimą ar mane pažįsta, žino, kad tai yra absoliuti netiesa ir realybės priešingybė. O geriausių komentarų tikriausiai susilaukdavau po pergalių atstovaujant savo koledžui JAV, kur pavyko pasiekti daug labai svarbių individualių bei komandinių pergalių. 

– Ar draugautumei pats su savimi?

– Manau, kad ne. Save pažįstu labiau nei bet kas kitas, todėl žinau, kad turiu savybių, kurios man pačiam nebūtų patrauklios ar naudingos. Be to, draugystės esmė daugeliu atvejų yra papildyti vienas kitą, o ne rasti visiškai identišką draugą / partnerį. 

– Kas tau padeda augti kaip asmenybei?

– Labiausiai padeda augti įvairūs gyvenimo iššūkiai ir sunkumai, tiek profesiniai, tiek asmeniniai. Nors esu dar gana jaunas, mano gyvenimo kelias iki šiol buvo kupinas kardinalių pasikeitimų, tolimų kelionių, įvairiausių unikalių situacijų. Šeimos sukūrimas ir praplėtimas taip pat labai stipriai prisidėjo prie mano asmenybės tobulinimo ir bus labai įdomu sužinoti, kas laukia ateityje. 

– Labiausiai įkvepianti tavo citata, kuri buvo skirta tavo draugams?

– Labai sunkus klausimas! Nemanau, kad jau spėjau pasakyti savo draugams labai įkvepiančių žodžių per savo gyvenimą. Manau, kad reikėtų užduoti šį klausimą po 10–20 metų, tada, tikiuosi, jau galėsiu geriau į jį atsakyti. 

– Geriausia skaityta tavo knyga? Kodėl?

– Tiesą pasakius, pastaruosius keletą metų neturėjau daug laiko knygoms, tiek dėl Gabrieliaus gimimo, tiek dėl kraustymosi iš Niujorko į Londoną ir atgal. Turiu daug labai gerų knygų, tad lauksiu progos jas atsiversti. O šiaip įstrigusi yra Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“, kurią teko labai detaliai analizuoti universitete. Labai sužavėjo paties autoriaus kūryba, dėstymas bei minčių gilumas. Iš esmės knygos puslapiuose yra analizuojama žmogaus esmė, elgesys, mąstymas ir kas juos iš tikrųjų skatina elgtis vienaip ar kitaip.

– Jeigu laimė taptų pagrindine uždarbio valiuta, kokį darbą norėtum dirbti?

– Žinių įgijimas, knygų skaitymas ir keliavimas po pasaulį. Jei už tai mokėtų uždarbį, pasirinkčiau šiuos dalykus ir dirbčiau labai sunkiai. 

– Jei galėtum pakeisti ką nors iš to, kaip tave auklėjo tėvai, ką keistum?

– Jokių priekaištų savo tėvams neturiu, nebent norėčiau, kad daugiau laiko būčiau praleidęs su kitais vaikais, kol buvau labai mažas, ir kad būtų mane išmokę plaukti, nes iki šiol turiu baimę vandeniui ir jokios su tuo susijusios pramogos manęs visiškai netraukia. 

– Jei turėtum galimybę pakeisti teniso žaidime vieną taisyklę, ką pakeistum ir kodėl?

– Panaikinčiau „daugiau-mažiau“ taisyklę ir įvesčiau lemiamą tašką. Tai sutrumpintų teniso mačų trukmę, kas yra viena iš didžiausių teniso problemų šiomis dienomis norint pritraukti naujų ištikimų žiūrovų, atsirastų daugiau intrigos, rezultatai ir nugalėtojai taptų mažiau nuspėjami. Tokiomis taisyklėmis yra žaidžiami mačai JAV koledžuose ir manau, kad tai labai stipriai pasiteisino.

– Geriausia tavo išgirsta sentencija?

– Labiausiai man užstrigę žodžiai yra ši citata iš Samuelio Becketto kūrinio „Worstward Ho“: Ever tried. Ever failed. No matter. Try again. Fail again. Fail better. Nors šie žodžiai yra paimti iš konteksto ir pačiame kūrinyje jie nėra įkvepiantys, pati citata tapo legenda ir plačiai vartojama inspiraciniais tikslais tiek sporte, tie verslo pasaulyje. Stanas Wawrinka net turi išsitatuiravęs ją ant savo dilbio. 

– Apibūdink save trimis žodžiais: kaip buvusį sportininką ir kaip dabar esantį tėtį?

– Kaip sportininkas – kūrybingas, agresyvus, kairiarankis. Kaip tėtis – atsidavęs, kantrus, atsipūtęs.

– Darbas, kurio taip ir nepavyko pabaigti iki šiol?

– Turiu labai daug neperskaitytų knygų ir labai tikiuosi, kad pavyks greitu metu prie jų sugrįžti, nes kol kas nerandu laiko prie jų prisėsti. 

– Didžiausias tavo atliktas žygdarbis? 

– Mano didžiausias atliktas žygdarbis – sūnus Gabrielius, jam neseniai suėjo 2 metai. Tikrai manau, kad šie dveji praėję metai buvo kaip vienas ir sunkus žygdarbis, kuris dar ilgai tęsis, bet yra be galo vertingas ir džiaugsmingas.

– Trys dalykai, be kurių negalėtum šiandieną gyventi ir kodėl?

– 1) Be artimųjų – esu gana uždaras žmogus, todėl svarbiausia šeima, kasdien mane supantys žmonės. 2) Be prieigos prie interneto – esu žmogus, kuris domisi beveik viskuo ir uždavinėja daug klausimų, todėl prieiga prie interneto yra būtina norinti gauti informacijos ir atsakymus. 3) Be tikslų – mėgstu turėti įvairius tikslus, kad galėčiau visada kažko siekti ir toliau tobulėti gyvenime. 

– Jei grįžtum į savo kaip sportininko pradžią, ar vėl ryžtumeisi eiti profesionaliu keliu?

– Manau, kad taip, ryžčiausi. Toks kelias mane nulipdė kaip žmogų, išmokė begales pamokų ir atvedė į labai teisingas vėžes mano dabartiniame gyvenime.

– Kaip manai, žaidžiant tenisą žmogaus ego auga ar mažėja? 

– Labai sunkus klausimas ir turbūt galima žiūrėti į tai iš įvairių pusių. Sportininko ego koncentruojasi į tai, kas bus ateityje, ir gailisi to, kas įvyko praeityje. Daugeliu atvejų profesionalūs sportininkai pasiekia geriausių rezultatų, kai jų neslegia nei praeities nuoskaudos, nei ateities lūkesčiai, todėl galima būtų sakyti, kad tikslas yra nuslopinti ego ir mėgautis dabartimi. Tačiau tuo pačiu metu manau, kad, augant patirčiai, sportininko ego taip pat auga ir geriausi sportininkai yra be galo stiprūs psichologiškai ir moka tai nukreipti savo naudai. 

– Jei turėtum galimybę pokalbiui su ryškiausiomis teniso žvaigždėmis, su kuo norėtum pasikalbėti ir apie ką?

– Konkretaus asmens neturiu, bet tikriausiai visai norėčiau pakalbėti su visais „didžiojo trejeto“ tenisininkais (N. Džokovičius, R. Federeris, R. Nadalis) bet ne apie tenisą, o tiesiog apie jų paprasto gyvenimo pusę, kurios mes viešai nematome – apie jų pomėgius, hobius, ydas ir t. t. Ir kaip jiems pavyksta visa tai suderinti su pasiektais rezultatais ir ką norėtų pakeisti savo gyvenimuose, kad būtų dar laimingesni.

– Žaisdamas tenias, kaip manai, kokias žmogiškas savybes galima išsiugdyti arba kokias atrasti?

– Manau, kad tenisas yra labai turtingas sportas šia prasme, todėl kiekvienas žmogus gali išsiugdyti ar atrasti visai kitokius dalykus, viskas priklauso nuo individualių aplinkybių. Mane tenisas lydėjo ir nulipdė kaip žmogų beveik visomis prasmėmis, nes žaidžiau ilgiau nei 20 metų. Kasdieninės treniruotės moko siekti tikslų ir kantrybės. Mačuose gali pažinti savo ir kitų asmenų psichologiją. Keliaudamas per turus išmoksti begales paprastų gyvenimiškų pamokų, ypač paauglystėje, būdamas toli nuo namų ir tėvų. Tiesą pasakius, per savo darbo interviu į beveik visus klausimus atsakydamas galėčiau remtis tik situacijomis iš teniso aikštės arba iš kelionių po turnyrus.  

– Teniso varžybos, kurias labai norėtum pamatyti gyvai?

– Norėčiau pajusti įtampą ir išprotėjusius sirgalius Davis Cup turnyro finale tarp kokių nors Rytų Europos ar Pietų Amerikos valstybių. Žinoma, dabar dėl pasikeitusio varžybų formato tokią atmosferą būtų jau sunku išgauti. Dar norėčiau nuvykti į Australian Open turnyrą. O kas jame žaistų konkrečiai, man nelabai svarbu. 

– Trys tavo patarimai tėvams, kurie pirmą kartą atvedė vaiką į teniso treniruotę?

– 1) Tenisas be galo turtingas ir naudingas sportas, tiek sportuojant dėl savęs, tiek profesionaliai, todėl yra geras pasirinkimas! 2) Niekada neveskite savo vaikų per prievartą į konkrečius būrelius ir leiskite jiems pasirinkti patiems bei atrasti save. Jeigu jums patinka tenisas, tai dar nereiškia, kad jis patiks ir jūsų vaikui. O neteisingi sprendimai gali paveikti vaikus tiek fizine, tiek psichologine prasme. 3) Visapusiškai pasitikėkite treneriais ir stenkitės nesikišti į treniruočių procesą.

– Ką patartum žaidėjui, kuriam 16 metų ir kuris yra kryžkelėje tarp teniso ir mokslų?

– Patarčiau apmąstyti savo turimas galimybes toliau tobulėti, treniruotis ir nuspręsti, ko norisi pasiekti sportuojant. Abi kryptys gali turėti begalę galutinių stotelių, todėl svarbiausia – prioritetai. Taip pat toks patarimas – bet kurį variantą pasirinkus galima pasiekti rezultatų tiek mokslo, tiek sporto srityje. Mokytis niekada nevėlu, net po profesionalios karjeros. Bet lygiai taip pat galima grįžti į profesionalų sportą pabaigus universitetą. Pavyzdžiui, šių metų US Open vyrų pagrindinėje lentelėje iš 128 dalyvių buvo net 14 žaidėjų, kurie baigė universitetą JAV ir nusprendė tapti profesionalais. Teniso lygis studentų lygoje pastaruoju metu yra nepaprastai aukštas, todėl galima tobulinti žaidimą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą tuo pačiu metu. 

– Kam daugiau atiduodi savęs –  sportui ar gyvenimui? 

– Šiuo metu visas mano laikas skiriamas gyvenimui – šeimai, darbui, laisvalaikiui. Nuo teniso tikrai stipriai atitolau, nes nebesiekiu jokių rezultatų. Tiesą pasakius, turiu labai daug neįgyvendintų tikslų gyvenime, todėl būtų labai sunku suderinti dabartinį tvarkaraštį su atkakliomis treniruotėmis. Bet kai ateis laikas, tikrai grįšiu į teniso aikštę, tik su kitu vaidmeniu.

– Šiuo metu gyveni ir dirbi JAV, ar kada galvojai apie teniso trenerio darbą?

– Ne, negalvojau ir prieš labai daug metų nusprendžiau, kad teniso trenerio darbas – ne man. Tai buvo vienas iš kriterijų, kodėl pasirinkau studijas JAV ir nerizikavau ateities patikėti tik teniso karjerai. 

– Tavo palinkėjimas „T-Coach“ projektui?

– Palinkėsiu toliau populiarinti tenisą įdomiais straipsniais ir interviu socialinėje erdvėje ir labai tikiuosi, kad tai padės šiam sportui dar labiau išpopuliarėti Lietuvoje bei pritraukti ateities geriausius sportininkus, trenerius ar tiesiog entuziastus į teniso aikštes!