Bendravimo su tėvais formos

Bendravimo su tėvais formų gali būti įvairių. Tradicinės yra tokios:

Lankymasis auklėtinio šeimoje.

Rengdamasis lankyti auklėtinio šeimą, teniso  treneris numato tikslą, apytikrį pašne­kesio turinį ir pasiūlymus tėvams. Lankymosi tikslas gali būti noras susipažinti su auklėtinio gyvenimo ir buities sąlygomis, išsiaiškinti, kodėl jis į treniruotes ateina nepailsėjęs, kodėl nesilaiko dienos režimo, prastai mokosi, neskaito knygų ir pan. Lankydamasis pavyzdingų auklėtinių šeimose, treneris surenka ir vėliau kasdienėje veikloje (kalbėdamasis su tėvais) apibendrina gražius vaikų auklėjimo pavyzdžius. Gyvenimiški pavyzdžiai skatina kitus tėvus atkreipti dėmesį į vaiko dienotvarkę, į gerus darbinės ir sportinės veiklos rezultatus, moko tėvus, kaip išvengti auklėjimo klaidų.

Sukaupęs įvairių duomenų apie vaiko dienos režimą, auklėjimo šeimoje ypa­tumus, skatinimus ir bausmes, tėvų, vaikų ir kitų šeimos narių tarpusavio santykius, taip pat vaiko profesinius ketinimus, treneris gali kryptingiau dirbti, efektyviau šalinti auklėtinio charakterio formavimosi trūkumus, padėti mokyklai ir šeimai įgyvendinti tuos pačius auklėjimo tikslus. Gerai žinodamas auklėtinio ugdymo šeimoje ypatumus, treneris gali daug ką patarti tiek pačiam auklėtiniui, tiek jo tėvams.

Grupės arba sporto mokyklos tėvų susirinkimai.

Kūrybingai dirbantys treneriai organizuoja grupių arba mokyklos auklėtinių tėvų susirinkimus. Dažniausiai jie rengiami prieš atsakingą varžybų laikotarpį arba apibendrinant svarbiausių varžybų (metų) rezultatus. Tėvai informuojami apie sportinės grupės ar mokyklos uždavinius, supažindinami su perspektyvomis, per konkretų laikotarpį pasiektais sportiniais rezultatais. Susirinkimuose akcentuojami svarbiausi dalykai, padėkojama už suteiktą pagalbą, keliama tėvų pedagoginė kultūra.

Grupės (komandos) susirinkimuose negalima:

• viešai kritikuoti auklėtinių arba jų tėvų;
• viešai kelti drausmės klausimų;
• nagrinėti neigiamų atskirų sportininkų asmenybės bruožų. Visa tai geriausia atlikti individualiai.

Susirinkimai turi vykti įdomiai, pakiliai. Būtina skatinti tėvus remti trenerio ar sporto akademijos iniciatyvas, žadinti norą entuziastingai padėti teniso treneriui sprendžiant aktualius sportinio meistriškumo kėlimo, auklėjimo, materialinės bazės stiprinimo ir kitus klausimus. Tėvai, atvykę į susirinkimą, supažindinami su sporto baze, parodoma, kur jų vaikai treniruojasi, kokios tam sudarytos sąlygos.

Tėvų aktyvumą galima padidinti rengiant teminius susirinkimus tik tėvams, tik motinoms, tėvams ir vaikams kartu. Patartina pateikti ir anketas, nes pasinaudojus jų duomenimis, galima išsiaiškinti įvairias auklėjimo spragas šeimoje, sužinoti, kokios paramos tėvams reikia. Susirinkimus pagyvina ir probleminės užduotys. Pavyzdžiui, treneris pateikia tėvams tokius klausimus: „Kuo skiriasi aklas paklusnumas nuo sąmoningo?”, „Kaip jūs taikote vienodų reikalavimų ir pagarbos asmenybei principą, skatindami ir bausdami vaikus?” Nagrinėdamas atsakymus, treneris sužino tėvų pažiūras įvairiais pedagoginiais klausimais ir gali atitinkamai reaguoti.

Tėvai sporto pratybose ir varžybose

Šių dienų pagrindinė problema su kuria susiduria teniso treneriai, tai  tėvų  didelis  noras stebėti savo vaiko ugdymo procesą iš labai arti. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko blogo, tačiau tėvų supratimas apie sporto šaką bei ugdymo procesą labai skirtiningas. Tėvus būtų galima išskirti į kelias grupes:

• Tėvai linkę pasitikėti savo treneriu ir jiems nereikia būti kiekvienoje treniruotėje ir tikrinti ką jis daro ar kaip sekasi jų vaikui treniruočių metu.  Kilus klausimams gali paskambinti ar susitikit po treniruotes ir aptarti jiems rūpimus klausimus su treneriu.
• Tėvai, kurie pasitiki treneriu, tačiau jie mano, kad buvimas kiekvienoje treniruotėje duoda geresnių rezultatų sporto pratybų metu sportininkams negu jų nebūtų šalia. Tokie tėvai stengsi kuo dadžniau dalyvauti teniso treniruotėse.
• Tėvai, kurie pasitiki savimi ir gerai supranta teniso rengimo procesą,  net jei jų šalia yra aukštos kvalifikacijos trenris. Tokie tėvai save laiko svarbiausias ugdymo procese, o treneris yra tik jų įrankis jų tikslams pasiekti, nes už tai jie moka jam.

Treneriui be galo svarbu visais išvardintais atvejais išlikti pedagogiškam ir diplomatiškam. Stengtis atrasti kompromisą ir ryšį su tėvais. Bandyti tėvams suteikti informacijos, kad treneris, sportininkas ir tėvai – tai viena ir ta pati komanda, kurią vienija tie patys tikslai ir uždaviniai, bet ne atskiri elementai, kurie turi atskirus individualius tikslus jaunojo sportininko ugdymo kelyje. Keletas patarimų sporto pratybų vadovui ir tėvams kaip būtų galimą spręsti susidariusią treniruočių lankymo situaciją:

• Susitarti su tėveliais, kad tam tikrais treniruočių rengimo etapais, dėl tam tikrų priežasčių, kaip koncentracijos ar mentalinių uždavinių įgyvendinimo, tėveliams nepatartina lankytis treniruotėse. Nes jų buvimas gali blaškyti sportininko dėmesį. Treneris turi aiškiai gebėti paaiškinti, kodėl tam tikrame rengimo etape tėveliams geriau nestebėti sporto pratybų, nes kitu atveju tėvai gali įsižeisti.
• Bandyti susitarti, kad kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites, pasirinktinai savaitės dieną, kurią tėveliai yra laukiami ir gali ateiti į treniruotę ir ją stebėti, bet jokių būdu negali kištis ar kitaip trukdyti sporto pratybų ciklą.
• Kviesti tėvelius stebėti ne tik teniso treniruotes bet ir bendrojo fizinio rengimo treniruotes. Kalbėtis su bendrojo fizinio rengimo treneriu, skatinti būti aktyviais.
• Kviesti tėvelius į kontrolines ir pagrindinęs varžybas.
• Organizuoti su tėveliai ir sportininkais susirinkimus kuriuose būtų aptariami makrociklų , mezociklų bei mikrociklų etapų tikslai ir uždaviniai.

Kad ir kokie tėvai bebūtų, jų tikslas  – padėti savo vaikui. Labai svarbu , kad treneris ir tėvai gebėtų susijungti į vieną komandą ir į vieną bendrą tikslą – jaunojo sportininko ugdymas bei jo vertybių formavimas.

Tai suprasdamas treneris viso ugdymo metu turi stengtis tėvams suteikti kuo daugiau informacijos apie sportinį rengimą, kuo daugiau informacijos tėvai turės tuo didesnį supratimą jei įgys, o su žiniomis ateis ir abipusis pasitikėjimas.

Pabaigai tiktų vieno garsaus trenerio posakis :

,, Su tėvais dirbti labai sunku, bet be jų neįmanoma“.

Straipsnio literatūra : Kęstutis Miškinis , ,,Sporto pedagogikos pagrindai“.