Ispaniškojo teniso paslaptys

Šis straipsnis parengtas pagal Chriso Lewito knygą „Ispaniškojo teniso paslaptys“

Šiuo metu Ispanijoje yra 12 žaidėjų, patenkančių į pirmąjį ATP šimtuką, o tai gana didelis pasiekimas. Daugeliui kyla klausimas: ką ispanai per pastaruosius dvidešimt ar trisdešimt metų padarė, kad pavyko išugdyti tiek daug pasaulinio lygio tenisininkų? Kokios yra jų sėkmės paslaptys?

Ispaniškojo teniso paslaptys – tai keli esminiai dalykai, kuriuos lengva įžvelgti stebint ispanų teniso žaidėjus, – tai, ko juos moko geriausios teniso akademijos ir teniso klubai. Ispaniškasis tenisas – tai filosofinių prielaidų, mokymo metodų ir būdų, kultūrinių ir net geografinių elementų   derinys. 

Ispaniškojo teniso žaidimo sistemą teisingiausiai būtų galima apibrėžti kaip universalią sistemą. Šioje sistemoje stengiamasi suderinti daugybę įvairių ir tarpusavyje nesusijusių ugdymo metodų, gerai žinomų, ko gero, visoje šalyje. Nelieka be dėmesio ir paprasti elementai, kuriuos išmano ir kuriais remiasi visi treneriai, tėvai ir žaidėjai visame pasaulyje – jie irgi įtraukiami į mokymo sistemas. 

Esminiai ispanų teniso ugdymo elementai yra universalūs, lengvai pritaikomi ir gali būti perkeliami į kitas sistemas ar ugdymo etapus – tai ir yra jų didžioji vertė. Šie metodai yra nepaprastai lengvai įsisavinami, panašiai kaip budizmo religija, istoriškai sparčiai paplitusi Azijoje ir likusiame pasaulyje dėl to, kad buvo lengvai įsisavinama ir gebėjo prisitaikyti prie kitų religijų. Faktas tas, kad metodai, pasižymintys tam tikru lankstumu ir nesiekiantys visiškai išstumti kitų ugdymo sistemų, dažnai labai lengvai paplinta, tampa populiarūs ir pakeičia kitus seniai žinomus ir taikomus metodus. Svarbu pažymėti, kad šios ugdymo „paslaptys“, nors jų galima mokyti ir kaip savarankiškų dalykų, Ispanijoje dažnai integruojamos į įvairių sporto šakų treniruotes. 

Vienas iš ispaniškojo teniso bruožų yra tas, kad treneriai dirba paprastai, pernelyg nesigilindami tik į vieną sritį, pavyzdžiui, techniką. Ispanijoje populiarus treniruočių stilius, kuris iš dalies yra sėkmingas ir dėl holistinių idėjų praktinio pritaikymo (angl. keep it simple) rengiant sportininkus.

Siekiant paaiškinti ispaniškojo teniso filosofiją ir ugdymo sistemą, būtina išskaidyti treniruočių rengimo elementus į kelias dalis, kad skaitytojas suvoktų, jog ispaniškojo teniso paslapčių dažnai mokomasi vienu metu su integruotais kitais pratimais. Galima būtų išskirti aštuonis svarbius veiksnius, lėmusius ispaniškojo teniso sėkmę.

KLIMATAS IR AIKŠTELĖS DANGA

Ispanijos klimatas labai panašus į Floridos (JAV valstija) klimatą, kur ištisus metus dominuoja saulėti orai, o   žiemos būna švelnios. Šiltas klimatas, karšti liepos, rugpjūčio mėnesiai padeda žaidėjams sustiprėti fiziškai ir pasiruošti ilgam žaidimui lauke net esant ypač aukštai temperatūrai. Minimalus kritulių kiekis leidžia žaisti lauke ant gruntinės teniso aikštelės dangos ištisus metus – tai Ispanijos žaidėjams suteikia didelio privalumo. Ispanų treneriai patvirtins, kad grunto danga tenisininkams padeda tobulėti:

  • žaisdami tokiose aikštelėse žaidėjai išmoksta judėdami ir smūgiuodami išlaikyti pusiausvyrą net tada, kai yra atakuojami ar kai žaidžia gindamiesi; 
  • ispaniškas gruntas yra labai lėtas, todėl mažėjant kamuoliuko greičiui darosi sudėtinga iškovoti taškus winnersmūgiais, ypač jei juos atlieka maži vaikai. Jauni žaidėjai paprastai mokosi laimėti nuosekliai ir kantriai, o ne atlikę vos kelis smūgius tikisi iškovoti pergalę; 
  • žaidimas gruntinėje teniso aikštelėje yra lėtesnis, todėl žaidėjai geriau išmoksta žaidybinės taktikosišmoksta kurti žaidimą, o ne tiesiog atmušinėti teniso kamuoliuką;
  • tenisininkai žaisdami mokosi priversti varžovą keisti poziciją teniso aikštelėje, mokosi patys judėti po visą teniso aikštelę, kuo geriau išnaudoti aikštelės geometriją, t. y. jie mokosi žaisti tenisą, tarsi žaisdami šachmatais; 
  • gruntinė teniso aikštelė mažiau apkrauna apatinės kūno dalies sąnarius ir nugarą, todėl žaidėjai gali treniruotis ilgiau, patirdami mažiau skausmo, išvengdami traumų; 
  • mažas kamuoliuko greitis gruntinėje teniso aikštelėje gali padėti jauniems žaidėjams išsiugdyti tinkamą žaidimo techniką;
  • lėtas ir sunkus žaidimas grunto sąlygomis verčia žaidėją išvystyti maksimalią biomechanikos grandinę ir raketėsgreitį, kad galėtų sėkmingai rungtyniauti;
  • teniso aikštelės grunto paviršiui būdingas nestabilumas padeda žaidėjams išsiugdyti geresnę dinaminę pusiausvyrą, stabilumą bėgant ir bendrą apatinės kūno dalies ir   pėdų koordinaciją.

FIZINIS LAVINIMAS

Dar vienas ispanų treniruočių stiliaus bruožas – didelis dėmesys fiziniam pasirengimui, ypač ištvermei už aikštės ribų, jėgai ir traumų prevencijai.

Daugelis Ispanijos teniso akademijų beveik pusę treniruočių laiko skiria fiziniam sportininkų pasirengimui, be to, atliekama daug prieš reabilitacinio darbo, kad būtų išvengta traumų. Todėl Ispanijos žaidėjai, palyginti su daugeliu jų bendraamžių iš kitų šalių, paprastai būna labai stiprūs fiziškai, ne taip dažnai palūžta paskutiniuose setuose, ilgiau išlieka sveiki ir išvengia traumų. Be to, ispanų žaidėjai, patyrę įvairias traumas, labai greitai atgauna gerą fizinę formą. Kitų šalių teniso treniruotėse labiau akcentuojama judesių technika, todėl ilgainiui čia išugdomi puikūs kamuoliukų atmušinėtojai, bet ne aukščiausio lygio žaidėjai, be to, taip ugdomi sportininkai patiria daugiau traumų dėl kūno asimetrijos ir disbalanso.

KOJŲ DARBAS, JUDESIAI IR PUSIAUSVYRA

Ispanijos, kaip ir daugelio kitų Pietų Amerikos šalių, teniso trenerių dėmesys kojų darbui gali būti vertinamas net kaip manija. Ispanų sporto pedagogai kojų darbui skiria didžiausią dėmesį. Ispanams tenisas yra bėgimo žaidimas, reikalaujantis didelio vikrumo ir gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą. Treneriai tiki, kad žaidėjus reikia išmokyti gerai judėti visomis kryptimis, todėl didelis dėmesys skiriamas judėjimui įvairiomis kryptimis (pirmyn, atgal, įstrižai). Žaidėjai nuo mažens mokomi prisitaikyti prie atskrendančio kamuoliuko ir pasirinkti tokią kūno padėtį, kad galėtų smūgiuoti kamuoliuką galingai ir tiksliai. Geriausios teniso akademijos ir treneriai nepaliaujamai moko savo žaidėjus greitai, sklandžiai judėti ir užimti kuo geresnę poziciją teniso aikštelėje.

Kodėl kojų darbas tapo tokia Ispanijos teniso trenerių manija? Spėjama, kad tai greičiausiai susiję su Europos sporto kultūra, kur daugiau dėmesio skiriama žaidimui kojomis nei rankomis (prisiminkite futbolo populiarumą Europoje ir beisbolo populiarumą JAV), su teniso kultūra, šlovinančia bėgimą ir pergales raudono molio teniso aikštelėse, kur, norint laimėti, kojų darbas yra esminis veiksnys. Teniso aikštelės grunto danga yra tarsi antrasis mokytojas, padedantis lavinti judesius ir pusiausvyrą net be trenerio indėlio, be specialių pratimų.

Kokią kojų poziciją turėtų pasirinkti žaidėjai, norėdami smūgiuoti? Ispanijoje (norite – tikėkite, norite – ne) daugelis teniso akademijų vis dar akcentuoja pagrindinę neutralią kojų stovėseną, kuri laikoma beveik anachronizmu šiuolaikiniame teniso sporte. Tradicinė neutrali kojų stovėsena vis dar labai mėgstama ir dažnai rekomenduojama, ypač pradedantiesiems. Pavyzdžiui, Bruguera Top Team ir Sánchez-Casal yra pagrindiniai šio požiūrio šalininkai. Jie vis dar vertina neutralią kojų stovėseną ir žingsniavimą į kamuolį kaip svarbiausią pėdų darbo įgūdžio formavimo metodą. 

Vis dėlto akivaizdu, kad dauguma Ispanijos žaidėjų renkasi pusiau atvirą ir atvirą stovėsenas (ypač tai matyti stebint žaidžiančius aukščiausio ITF lygio ir profesionalius žaidėjus), todėl šias stovėsenas tikrai verta įsidėmėti aukštesnio lygio žaidėjams, ypač tais atvejais, kai reikia skubiai atmušti kamuolius (pavyzdžiui,  stovint toli už galinės teniso aikštelės linijos). Atvira stovėsena aukštesnio lygio žaidėjams gali būti labai naudinga siekiant didesnio kūno pasukimo, taigi ir didesnio kamuoliuko greičio, galios ir pasukimo. Reikia įsidėmėti: nesvarbu, kokia yra kojų pozicija prieš smūgį, svarbu išlaikyti kūno padėtį ir pusiausvyrą smūgio metu.

Bet kuris ispanų treneris žino daugybę veiksmingų kojų pratimų, kuriais galima pagerinti sportininkų žaidimą. Galima drąsiai teigti, kad žaidėjai, kelis mėnesius pasitreniravę geriausiose Ispanijos teniso akademijose, ženkliai pagerina savo kojų darbą teniso aikštelėje, ypač stovėsenos, kūno pozicijos prieš smūgį, smūgio metu ir po smūgio.

RAKETĖS PAGREITIS

Daugumai ispanų trenerių labai svarbi raketės pagreitis smūgio metu, leidžianti sukurti maksimalų pagreitį, prisidedanti prie efektyvaus ir kokybiško smūgio sukūrimo. Žinoma daugybė ispaniškų pratimų, padedančių žaidėjams padidinti raketės pagreitį. Reguliarus žaidimas gruntinėje teniso aikštelėje taip pat prisideda prie jėgos ir sukimosi didėjimo. Ispanų treneriai linkę per daug dėmesio skirti dominuojančios rankos smūgiui (angl. forehand), pirmenybę teikdami sunkiam, suktam kamuoliukui (angl. topspin), kuriuo galima kontroliuoti smūgius.

Prisiminus tokių Ispanijos tenisininkų kaip Sergi Bruguera, dabartinės superžvaigždės Rafaelio Nadalio žaidimą, galima aiškiai pastebėti tipiško ispaniškojo dominuojančios rankos smūgio pavyzdžių.

BALANSAS

Žaidėjas turi judėti sklandžiai, išlaikyti dinamišką pusiausvyrą ir gerą kūno padėtį. Ispanų treneriams labai svarbi tenisininkų kūno padėtis, kūno masės svorio centro kontrolė.

Treneriai Ispanijoje visada atkreipia dėmesį į sportininko kūno padėtį, kai jis juda, kai jis smūgiuoja ir kai jis atsigauna po smūgio. Kartais žaidėjas turi perkelti savo kūno masės svorio centrą, kad galėtų greitai smūgiuoti (pavyzdžiui, pribėgti prie kamuoliuko), tačiau dažniau, o ypač smūgio metu, kūno sukimasis turėtų vykti apie centrinę kūno ašį:

  • ispanų treneriai atkreipia dėmesį į tai, kad smūgio taškas būtų tinkamame aukštyje. Ispanijoje dažniausiai tai apibūdinama taip: smūgiuokite į kamuolį tarp klubo ir peties, kitaip tariant, neleiskite, kad kamuoliukas nusileistų žemiau klubų ar atšoktų aukščiau pečių, kur kamuoliuko smūgio taškas yra už smūgio zonos ribų. Taigi geriausias smūgiuojamo kamuoliuko aukštis turi būti tarp klubo ir peties;
  • smūgio taško atstumas nuo kūno turėtų būti toks, kad ranka (ar rankos) galėtų netrukdomai išsitiesti, kad nebūtų rankos pritraukimo ir kad ranka (ar rankos) neatsidurtų per arti kūno. Tai labai susiję su smūgio technika, t. y. geru rankos palydėjimu kamuoliuką smūgio momentu;
  • kūno padėtis prieš atliekant smūgį turi būti tokia, kad kamuoliukas būtų atmušamas anksti ir prieš save. Viena iš dažniausiai Ispanijoje vartojamų kojų darbo mokymo frazių tikriausiai yra ši: Ispanijos treneriai nurodo žaidėjams pasirinkti tokią kūno padėtį, kad kamuoliuką būtų galima atmušti prieš save

Kai šių trijų reikalavimų laikomasi, ispanų treneris yra patenkintas, nes tenisininko kūnas, jei smūgio taškas yra teisingas, turi daugiau galimybių išlaikyti pusiausvyrą smūgiavimo momentu. Tačiau jei smūgio taškas pasirenkamas neteisingai arba jei nevykdomas bent vienas iš reikalavimų, žaidėjas dažniausiai praranda savo kūno masės svorio centro kontrolę ir smūgio metu neišlaiko pusiausvyros. Todėl labai svarbus yra ryšys tarp smūgio taško, pusiausvyros ir kojų darbo – viskas yra susiję. Nuo žaidėjo kojų padėties prieš smūgį (stovėsenos) priklauso, ar smūgio taškas yra teisingai pasirinktas, taigi priklauso ir tai, ar smūgis bus subalansuotas, ar ne. Todėl treneriai taip akcentuoja kojų padėtį, dažnai lemiančią smūgio tikslumą ir tinkamą kūno pusiausvyrą.

KŪNO PADĖTIS

Kūno padėtis Ispanijoje suprantama kaip priėjimas prie kamuoliuko ir tinkama kojų padėtis (stovėsena), tinkamas atstumas iki kamuoliuko, kad kūnas smūgio metu būtų subalansuotas. Kūno padėtis gali reikšti ir padėtį aikštelėje (pavyzdžiui, ar žaidėjas žaidžia giliais kamuoliais, kai varžovas yra atsitraukęs gerokai už galinės linijos, kai varžovas yra arčiau ir kt.). Šiuo atveju ispanų treneriai nurodo žaidėjams užimti tinkamą padėtį ir atakuoti arba gintis atsižvelgiant į situaciją, varžovo smūgiavimo tipą.

Kūno padėtis, kaip nurodyta pirmajame apibrėžime, gali būti suprantama kaip kojų darbas. Frazę priimti kamuoliukąispanų treneriai kartoja dažnai. Priimti teniso kamuoliuką reiškia pasirinkti tinkamą kojų padėtį, kad būtų galima gerai ir subalansuotai atmušti teniso kamuoliuką. Taigi Ispanijoje teniso žaidėjams svarbiausi uždaviniai yra tinkamai atlikti darbą kojomis, skriejant kamuoliukui, išmokti tinkamai atmušti kamuoliuką, užimti gerą padėtį ir taisyklingai atmušti kamuoliuką išlaikant kūno pusiausvyrą.

ŽAIDIMO NUOSEKLUMAS

Nuoseklumas yra visų ispanų tenisininkų skiriamasis bruožas – nuoseklumas nuo galinės aikštelės linijos. Daugelis ispanų teniso treniruočių vyksta prie galinės teniso aikštelės linijos – taip mokomasi stabilių smūgių. Tai padeda ispanųžaidėjams įgauti pasitikėjimo savimi ilgesnių partijų metu. Ispanijoje treneriai labai pabrėžia kantrybę žaidimo metu, mažesnį žaidėjo daromų klaidų skaičių, nei jų daro varžovas, ir nebaudimą savęs paties daromomis klaidomis.Ispanijos teniso treniruotėse darbas kojomis yra svarbiausias veiksnys, padedantis užtikrinti smūgių nuoseklumą gruntinėje aikštelėje: tai reiškia, kad žaidėjai mokomi ne tik tradicinės puolimo strategijos, bet ir kontratakuoti, kad  iškovotų pergalę. Praktiškai tai reiškia, jog daugelis treniruočių skirtos tam, kad priverstų žaidėją užimti gynybinę arba kontratakuojančią poziciją prieš jam pereinant į puolimą.

GYNYBA

Skirtingai nuo daugelio kitų treniruočių sistemų, ypač istoriškai susiklosčiusių JAV, ispanų treneriai linkę kurti žaidimą, paremtą gynyba. Tai reiškia, kad žaidėjai mokomi kontratakuoti (kontratakos – kaip priemonė pergalei pasiekti), mokomi tradicinės puolimo strategijos. Praktiškai tai reiškia, kad daugelis treniruočių yra skirtos tam, jog priverstų žaidėją užimti gynybinę arba puolamąją poziciją prieš jam pereinant į puolimą. Ispaniškajame modelyje labai vertinama gynybos samprata: žaidėjai mokomi suvokti, kad priešininką galima priversti klysti puikia gynyba dažniau negu atliekant smūgius, be to, žaidimo metu tai gali tapti psichologine priemone, padedančia pasiekti pergalę.

PSICHOLOGINIS TVIRTUMAS

Geras fizinis pasirengimas reikalauja sunkaus darbo, kuris neabejotinai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sportininkų psichologinį tvirtumą. Ispanijoje yra toks posakis: Ispanijos žaidėjai mėgsta kentėti – taip ispanų treneriai moko savo žaidėjus psichologinio tvirtumo. Sportininkai nuo mažens mokosi suprasti, kad sunkaus darbo, pratimo, užduoties atlikimas, didelio skausmo, nuovargio įveikimas yra tikrosios čempiono savybės. Jaunieji Ispanijos žaidėjai trokšta turėti praeities ir dabarties garsių Ispanijos tenisininkų, tokių kaip Bruguera, Ferrero, Moya, Rafa ir daugelis kitų, širdį ir kovingumą.

Jeigu reikėtų pasakyti, koks yra bendras visų Ispanijos treniruočių elementas, tai atsakymas galėtų būti toks: tai yra visiems sportininkams gerai žinomas labai svarbus principas – mokėjimas sunkiai dirbti ir kovoti iki galo.

Literatūra:

  1. Bruguera Top Team (2014). Prieiga internete: http://brugueratennis.com/es Lewit, C. (2009). 
  2. Lewit, C. (2014). Tennis Technique Bible Volume One. 
  3. The Secrets of Spanish Tennis. Sánchez-Casal (2014). Prieiga internete: http://www.sanchez-casal.com