Pokalbis su Rolandu Muraška

Specialiai „T-Coach“ projektui – vienas charizmatiškiausių buvusių Lietuvos tenisininkų – Rolandas Muraška.

Rolandas Muraška – buvęs profesionalus tenisininkas. Pirmasis Lietuvos tenisininkas po nepriklausomybės atkūrimo gavęs ATP reitingą (1993 m. liepos 26 d.). Rolandui  priklauso net keli  neoficialūs Lietuvos teniso rekordai: buvęs sportininkas tuometinės Lietuvos teniso federacijos reitingo viršūnėje išbuvo net 259 savaites, keturis kartus yra iškovojęs prestižinį Lietuvos teniso trofėjų – Prezidento taurę (1993, 1994, 1996 ir 2000 m.).  Šiuo metu gyvena ir sėkmingai dirba teniso treneriu Vokietijoje.

Atvirai apie save ir ne tik Rolandas atsakys į  jam  parengtus klausimus.

– Rolandai, palygink savo  profesionalaus sportininko karjerą su savo tėvyste? Kokie skirtumai ir iššūkiai?

–  Profesionalaus sportininko karjera ir tėvystė – tai visiškai du skirtingi dalykai: profesionalus sportininkas atsakingas tik už save ir savo rezultatus, o tėvas atsakingas už visą šeimą, vaikų auginimą,  norus ir tikslus. Gyvenime vienam yra daug lengviau siekti užsibrėžtų tikslų, taikytis prie skirtingų gyvenimiškų situacijų nei visai šeimai.

– Jei gali, palygink savo pirmąjį trenerį ir save kaip trenerį dabar, kokiomis savybėmis jūs skiriatės?

–  Mano treneris buvo ir yra labai geras teniso mėgėjų treneris, aš iš savo sportinės profesionalios  kaip tenisininko karjeros sukaupiau užtektinai patirties, kad galėčiau ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus.

– Apibūdink save trimis žodžiais: kaip buvusį sportininką ir kaip dabar esantį trenerį.

–  Kaip sportininkas – darbštus ir užsispyręs.

Kaip treneris – profesionalus.

– Kas  tau padeda augti kaip asmenybei?

– Kantrybė.

– Jei galėtum pasirinkti bet kurį žmogų pasaulyje, ką pasikviestum kartu papietauti?

– Dalai Lamą.

– Jei turėtum 15 minučių pokalbį su Donaldu Trumpu, Pete Samprasu, Dalia Grybauskaite, Jon Bon Jovi  ir Rolandu Muraška – apie ką norėtum pakalbėti? Ko jų paklaustum?

– Donaldo Trumpo  – Kodėl valdai Ameriką kaip savo UAB?

Pete Sampraso – Kuo labiausiai didžiuojiesi baigęs savo kaip profesionalo karjerą?

Dalios Grybauskaitės – Ar galima būtų buvę įmanoma valdyti Lietuvą ne tik vakarų, bet ir rytų politine kryptimi?

Jon Bon Jovi  – Koks jausmas būti roko žvaigžde?

Rolando Muraškos – Ką būtum padaręs kitaip savo gyvenime, jeigu būtum turėjęs kitų galimybių?

– Geriausia pamoka, gauta vaikystėje?

–   Savarankiškumas.

– Pasakyk, jei gali, savo bent  tris linkėjimus pačiam sau (gimtadienio, švenčių proga)? Kodėl būtent tokie?

– Savo gimtadienio proga norėčiau sau palinkėti sveikatos, sportinės motyvacijos darbe, daug kantrybės dirbant teniso aikštelėje su savo ir kitais vaikais.

– Šalis, kurioje tu galėtum geriausiai  realizuoti save kaip žmogų?

– Dar nesuradau!

– Jei galėtum ryte prabusti įgavęs kokią nors vieną savybę ar sugebėjimą, koks jis būtų?

– Norėčiau ryte atsibusti turėdamas dar daugiau naujų idėjų gyvenime.

– Mačas, kuris tave kaip sportininką pakeitė? Papasakok apie tai ir kodėl privertė pasikeisti?

– Vieno kažkokio mačo, kuris mane iš esmės  būtų pakeitęs kaip asmenybę,  nenorėčiau įvardinti, nes visuose mačuose kažko išmoksti, įgauni patirties. Aš kaip tenisininkas teniso aikštėje būdavau gan agresyvaus būdo, daug metų reikėjo tam, kad išmokčiau valdyti savo emocijas, gerbti priešininką, išmokti oriai pralaimėti ar laimėti. Sportas ugdo žmogaus charakterį ir keičia kaip asmenybę, tuo labiau, kad tenisas tai individuali sporto šaka ir be charakterio čia nepasieksi aukštų rezultatų.

– Geriausia tavo išgirsta sentencija?

– Kokį prisiminimą labiausiai brangini?

– Labiausiai branginu prisiminimus apie mamą.

– Jei galėtum pakeisti ką nors iš to, kaip tave auklėjo tėvai, ką keistum?

– Norėčiau, kad daugiau savo laiko būtų skyrę vaikams!

– Jeigu laimė taptų pagrindine uždarbio valiuta, kokį darbą norėtum dirbti?

– Norėčiau dirbti tokį darbą, kad po susitikimo su manimi žmonės išeitų laimingi ir su šypsena, manau, tai būtų kelionės!

– Jei turėtum galimybę pakeisti teniso žaidime vieną taisyklę, ką pakeistum ir kodėl?

– Kad geime esant rezultatui lygiam būtų žaidžiamas tik vienas kamuoliukas, todėl, kad  lemiamu žaidimo momentu  galiu labai gerai susikoncentruoti.

– Geriausias tavo sutiktas ar žinomas treneris tau ir kodėl  būtent jis?

– Pirmas mano geriausias sutiktas treneris buvo, žinoma, mano pirmas  treneris Romas Revutas, kuris mane pakeitė kaip žmogų ir asmenybę, kuris mane atvedė į tenisą, treniravo nuo 7  iki 13 metų Jo dėka aš pasikeičiau kaip žmogus, jis  buvo man kaip antras tėvas! Antras žinomas ir reikšmingas mano gyvenime treneris buvo Anatolijus Lepiošinas, jis buvo daugiau nei 25 metus Sovietų Sąjungos jaunių rinktinės treneris, žinomas taip pat ir kaip Jevgenijaus Kafelnikovo treneris. Jis mane pakeitė kaip žaidėją iš techninės, taktines pusės, davė suprasti, kas reikalinga tam, kad tobulėtum, kaip reikia dirbti, kad pasiektum sportinių aukštumų.

– Akimirka sporte, į kurią norėtum sugrįžti dar kartą?

– Gražiausios akimirkos mano karjeroje buvo žaidžiant komandinėse varžybose atstovaujant Lietuvai  „Davis Cup“ ar  klubui užsienyje.

– Labiausia įkvepianti tavo citata, kuri buvo skirta tavo auklėtiniams?

– Arbeit macht frei! – Darbas išlaisvina!

– Ką reiškia tau pralaimėjimas ir pergalė: kaip sportininkui ir kaip treneriui?

– Pralaimėjimas: dar daugiau darbo!

Pergalė: užsibrėžtų tikslų pasiekimas!

– Kokią knygą paskutinį kartą skaitei ir kodėl būtent ją?

– Žiulio Verno „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“. Labai mėgstu keliones.

– Jei turėtum rankose voką, kuriame būtų parašytas tavo likimas, ar atplėštum jį?

– Ne.

– Ką  kitaip darai savo sportininkų ugdymo procese nei kiti teniso treneriai?

– Nemanau, kad aš darau kažką kitaip nei kiti teniso treneriai. Ar dirbu su aukšto meistriškumo siekiančiais, ar tik savo malonumui žaidžiančiais tenisą vaikais, stengiuosi jiems įdiegti meilę tenisui, ugdyti juos  kaip asmenybes ir išmokyti profesionalaus požiūrio į darbą, kantrybės ir darbštumo.

– Užbaik sakinį: „Norėčiau turėti žmogų, su kuriuo galėčiau pasidalyti…“

– Tas žmogus mane jau rado.

– Ar turi fobijų? Ko labiausiai bijai šiandien?

– Labiausiai bijau blogos savo vaikų nuotaikos.

– Trys tavo patarimai tėvams, kurie pirmą kartą atvedė vaiką į teniso treniruotę?

– Pasitikėkite treneriais!

– Jei turėtum artimą draugą, pasakyk, ką svarbaus apie tave jis turėtų žinoti?

– „Trust me, I’ll be back!“ (R. Muraška)

– Žmogus, kuriam teniso aikštėje neišdrįsai pasakyti „ačiū“?

– Man reikėjo daug  metų tam, kad išmokčiau visiems savo priešininkams, nepriklausomai nuo to, ar laimėjau, ar pralošiau, pasakyti „ačiū“ po mačo, bet ranką po mačo paspausdavau visada.

– Ar draugautumei pats su savimi?

– Tikrai nežinau!!!

– Darbas, kurio taip ir nepavyko pabaigti iki šiol? Kas tai?

– Išmokyti savo vaikus žaisti  tenisą aukštu lygiu, užauginti juos!

– Kuris iš šių visų klausimų tau buvo sunkiausias, įdomiausias, niekada nebuvai susimąstęs?

– Visi klausimai buvo įdomūs!

– Ką palinkėtum „T-Coach“ projektui?

– Šiam projektui norėčiau palinkėti,  kad savo įdomių pokalbių dėka padėtų dar labiau populiarinti tenisą Lietuvoje!

„T-Coach“ projektas dėkoja Rolandui už sugaištą laiką atsakinėjant į klausimus. Tikimės, kad mūsų skaitytojams neprailgo laikas, o Rolandui  linkim sėkmės ne tik trenerio profesijoje, bet ir asmeniniame gyvenime.