APIE MERLIN VAN DE BRAAM – Trenerių tobulinimo ir edukacijos vadovas LTA:

• Sporto ir fizinių pratybų psichologijos magistras (MSc), Loughborough universitetas;
• Psichologijos bakalauras (BA), Dublino universitetinis koledžas;
• Vyresnysis meistriškumo treneris (LTA Accredited+);
• ITF kvalifikacija – I, II ir III lygio treneris;
• ITF trenerių komisijos narys;
• Pagrindinis pranešėjas 2019 m. pasaulinėje trenerių konferencijoje;
• Publikuotas autorius teniso psichologijos srityje:
  • ITF Coaching & Sport Science Review;
  • Journal of Medicine and Science in Tennis;
  • Tennis Head;
  • RFET (Ispanijos teniso federacija).

TENISAS. „ŽAIDŽIAMAS KŪNU, LAIMIMAS PROTU“

Tenise kūnas atlieka techninius veiksmus – smūgius, judėjimą, pozicionavimąsi, tačiau būtent protas lemia, kuria kryptimi šie veiksmai vystosi svarbiausiomis akimirkomis. Dauguma teniso mačų ne laimimi technika, o gebėjimu:

• išlikti susikaupusiam esant spaudimui;
• priimti greitus ir tikslius sprendimus;
• reguliuoti emocijas po klaidų;
• pasitikėti savimi net tada, kai pralaimi;
• atsispirti nuo nesėkmių ir išlaikyti ritmą.

Elitiniai žaidėjai dažnai turi panašų fizinį ir techninį lygį, todėl skirtumas atsiranda iš mentalinės pusės. Todėl sakoma, kad tenisas prasideda kūnu, bet laimimas protu – nes būtent psichologinė būsena valdo žaidimo eigą.

KAS DARO TENISĄ „MENTALIAI SUNKŲ“ ?

Tenisas yra viena mentališkai sudėtingiausių sporto šakų, nes:

1. Žaidžiama be trenerio pagalbos. Varžybų metu žaidėjas yra visiškai vienas. Nėra laiko, kėlinių ar komandinių susirinkimų – visi sprendimai priimami akimirksniu ir individualiai.

2. Labai daug klaidų – net laimint. Elito žaidėjai pralaimi ~50% taškų. Klaidos yra nuolatinė žaidimo dalis, todėl reikia nuolat psichologiškai gebėti atsistatyti, per trumpą laiko tarpą.

3. Dažnas nepastovumas. Vėjas, danga, varžovo stilius, kamuoliai, taškų tempas – viskas nuolat keičiasi. Žaidėjas turi greitai prisitaikyti.

4. Ilgos ir fiziškai sunkios varžybos. Daug smūgių, daug bėgimo, sprendimų priėmimas vyksta nuovargio būsenoje, todėl protas ima klysti.

5. Nuolatiniai vienas prieš vieną santykiai (psichologinis duelio efektas). Psichologinis duelio efektas (angl. psychological dueling effect) – tai reiškinys, kuris atsiranda sporte, kai du žaidėjai konkuruoja vienas prieš vieną, o jų emocijos, nuotaikos, energija ir psichologinė būsena tiesiogiai veikia vienas kitą. Tenise šis efektas yra ypač stiprus, nes tenisas yra viena iš nedaugelio individualių sporto šakų, kuriose varžovai nuolat sąveikauja tiesiogiai. Tai tarpusavio psichologinė įtaka, kai:

• Kiekviena tavo klaida suteikia energijos varžovui;
• Kiekvienas varžovo nusivylimas pakelia tavo pasitikėjimą;
• Tavo kūno kalba gali paveikti varžovo emocinę būseną;
• Varžovo agresija, užtikrintumas ar net tylos momentai gali sukelti tau įtampą;
• Žaidėjai „kovoja“ ne tik smūgiais, bet ir mentaliniu dominavimu.

Tai nėra fizinė kova – tai psichologinis spaudimas, atsakas ir kontrolė, kai kiekvienas žaidėjas bando:

• primesti savo tempą,
• valdyti emocinę atmosferą,
• išlaikyti psichologinę viršenybę.

6. Rezultatas keičiasi akimirksniu. Vienas prastas sprendimas gali pakeisti visą mačo eigą.

7. Savigarba ir tapatybė dažnai susijusi su rezultatu. Ypač jaunų žaidėjų, todėl pralaimėjimas psichologiškai jaučiamas stipriai.

KOKIE ŽENKLAI IŠDUODA, KAD ŽAIDĖJAS NESUSITVARKO SU VARŽYBŲ ĮTAMPA?

Kai žaidėjas nepajėgia valdyti emocijų ar spaudimo, pasimato aiškūs signalai fiziškai, emociškai ir taktiškai.

Fiziniai požymiai

• Sulėtėjęs judėjimas, sustingimas;
• „Maži žingsneliai“, sumažėjusi reakcija;
• Per didelis įtempimas — trumpi, kieti judesiai;
• Prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas;

Emociniai požymiai

• Pyktis, frustracija, savęs kaltinimas;
• Kūno kalba: nuleista galva, susikūprinimas, rankų mostai;
• Verbalizacijos: „Aš nieko nemoku“, „Kodėl man nesiseka?“;
• Panika arba apatija.

Elgesio požymiai

• Skubėjimas tarp taškų;
• Nenoras kovoti dėl sunkesnių kamuolių;
• Ginčai su savimi, teisėju ar treneriu;
• „Atsijungimas“ — žaidėjas atrodo tarsi pasidavęs.

Taktiniai požymiai

• Neadekvatūs smūgių pasirinkimai (per agresyvūs arba per pasyvūs);
• Blogi sprendimai kritiniais momentais;
• Nesilaikoma žaidimo plano;
• Negebėjimas skaityti situacijos aikštėje.

Mentaliniai požymiai

• Prarasta koncentracija;
• Koncentracija į praeitas klaidas ar būsimo rezultato baimė;
• Nepasitikėjimas savimi.

KOKIUS ĮGŪDŽIUS RODO MENTALIAI STIPRŪS ŽAIDĖJAI?

Mentaliai stiprūs žaidėjai demonstruoja tam tikras nuoseklias elgesio ir emocijų valdymo strategijas:

1. Koncentracija į dabartį

• Dėmesys tik kitam taškui („next point mentality“);
• Aiškios rutinos prieš padavimą ir tarp taškų;
• Gebėjimas ignoruoti trukdžius: publiką, teisėjus, varžovo elgesį.

2. Emocijų kontrolė

• Reakcijos į klaidas yra trumpos ir valdomos;
• Kūno kalba išlieka neutrali arba pozityvi;
• Gebėjimas nusiraminti naudojant kvėpavimą ar mini-rutinas.

3. Pasitikėjimas savimi

• Tikėjimas savo galimybėmis net atsilikus rezultatu;
• Pozityvi savišneka;
• Drąsa smūgiuoti tada, kai reikia.

4. Sprendimų priėmimas spaudimo metu

• Aiškus, nuoseklus žaidimo planas;
• Taktinė disciplina;
• Gebėjimas skaityti kamuolį, varžovą ir situaciją.

5. Atsigavimas po klaidų 

• Greitai grįžta į žaidimą po pralaimėto taško;
• Klaidos nesukelia emocinės griūties;
• Geba kovoti iki pat pabaigos.

6. Atsidavimas ir motyvacija

• Nuosekliai dirba ir treniruotėse, ir varžybose;
• Mokosi iš nesėkmių, o ne jų vengia;
• Turi tiek meistriškumo, tiek rezultato orientaciją.

7. Psichologinės rutinos

• Kvėpavimo kontrolė;
• Vizualizacija prieš padavimą;
• Procesiniai tikslai kiekviename atkarpoje;
• Savišnekos frazės.

MENTALINIAI ĮGŪDŽIAI, ĮRANKIAI IR TRENERIO ĮTAKA

Mentaliniai įgūdžiai tenise yra psichologinės savybės, kurios leidžia žaidėjui išlaikyti stabilų ir efektyvų žaidimą nepaisant kintančių sąlygų, spaudimo ar emocinių svyravimų. Šie įgūdžiai apima pasitikėjimą, emocijų kontrolę, atsidavimą, koncentraciją ir komunikaciją. Pasitikėjimas lemia žaidėjo gebėjimą pasikliauti savo galimybėmis ir išlikti drąsiam net tada, kai situacija tampa sudėtinga. Emocijų kontrolė leidžia greitai atsistatyti po klaidų, išlaikyti ramybę ir nepasiduoti frustracijai, o atsidavimas užtikrina, kad žaidėjas nepames krypties tiek treniruotėse, tiek varžybose, net susidūręs su nesėkmėmis. Koncentracija padeda išlaikyti dėmesį dabartiniame taške ir priimti teisingus sprendimus žaidimo metu, o komunikacija — tiek su treneriu, tiek su savimi — suteikia žaidėjui aiškumo, struktūros ir emocinės tvarkos.

Siekdami šiuos įgūdžius ugdyti praktiškai, žaidėjai ir treneriai naudoja mentalinius įrankius. Mentaliniai įrankiai — tai sąmoningai pasirenkamos strategijos, kurios padeda formuoti ir stiprinti minėtus įgūdžius. Tokie įrankiai yra tikslų nustatymas, kūno kalbos valdymas, vizualizacija ir savikontrolė. Tikslų nustatymas suteikia žaidėjui kryptį ir motyvaciją, nes aiškiai apibrėžia, į ką reikia susitelkti. Kūno kalba yra tiek vidinis, tiek išorinis signalas — ji gali sustiprinti pasitikėjimą arba atvirkščiai, nusiųsti varžovui silpnumo ženklą. Vizualizacija padeda pasiruošti kritinėms situacijoms ir kuria pozityvų mentalinį „taką“, kuris sustiprina pasitikėjimą savimi. Savikontrolė yra vienas tiesioginių būdų valdyti mintis ir emocijas: teisingai parinkti žodžiai gali padidinti koncentraciją ir stabilumą, o destruktyvios frazės — sumažinti pasitikėjimą ir padidinti įtampą. Mentaliniai įgūdžiai ir mentaliniai įrankiai veikia tik kartu: įgūdžiai sudaro žaidėjo charakterio pagrindą, o įrankiai yra būdai tuos įgūdžius aktyvuoti konkrečiose situacijose. Būtent tai kuria efektyvias rutinas — nuoseklias psichologines sistemas, kurios leidžia žaidėjui stabiliai reaguoti į spaudimą.

Treneris šiame procese turi itin svarbų vaidmenį, nes gali tiesiogiai įtakoti žaidėjo mintis, emocijas ir elgesį. Treneris padeda formuoti žaidėjo mąstymą, moko konstruktyviai interpretuoti klaidas, nukreipti dėmesį į procesinius tikslus ir lavinti pasitikėjimą. Treneris taip pat gali padėti žaidėjui reguliuoti emocijas — per kvėpavimą, rutiną, savišneką ar kūno kalbą — ir kurti aplinką, kurioje žaidėjas jaučiasi saugiai išbandantis naujus dalykus bei priimantis klaidas kaip mokymosi dalį. Elgesys yra sritis, kurią treneris gali įtakoti labiausiai: tai apima žaidėjo rutiną tarp taškų, tempo valdymą, reakcijas po klaidų, koncentracijos technikas ir taktinį mąstymą. Mokydamas teisingų elgesio modelių, treneris tiesiogiai formuoja žaidėjo mentalinį stabilumą ir gebėjimą išlikti efektyviam sudėtingiausiais mačo momentais. Apibendrinant, mentaliniai įgūdžiai apibrėžia, ką žaidėjas geba psichologiškai, mentaliniai įrankiai nurodo, kaip tie gebėjimai yra treniruojami ir aktyvuojami, o trenerio įtaka lemia, kaip šie elementai tampa nuoseklia, veiksminga rutina aikštėje. Kai šios trys dalys susijungia, žaidėjas tampa ne tik techniškai, bet ir psichologiškai pasiruošęs konkuruoti aukščiausiame lygmenyje.

KONCENTRACIJA –  vaikams yra kaip šviesos spindulys tamsoje: nukreipta tinkamai, ji leidžia susitelkti į svarbiausius signalus teniso aikštėje – kamuolio trajektoriją, partnerio judesius ir žaidimo taktinius niuansus. Pratimai turėtų lavinti gebėjimą išlaikyti dėmesį ilgą laiką, keisti koncentraciją ir greitai reaguoti į pokyčius.

PRATIMAI TENISO AIKŠTELĖJE

Emocijų kontrolė. Emocijų valdymas yra kertinis sėkmingo teniso elementas. Realybė rodo, kad žaidėjai, reitinguoti nuo 51 iki 100 pagal pasaulio teniso reitingus (2016 m.), dažniausiai neturėjo daugiau pergalių nei pralaimėjimų. Net tokie legendiniai žaidėjai kaip Rogeris Federer laimėjo tik apie 51% visų karjeros taškų. Šie duomenys pabrėžia, kad net geriausi pasaulio žaidėjai nesusiduria su sėkme kiekviename smūgyje, todėl gebėjimas kontroliuoti emocijas, likti susitelkus ir nepergyventi dėl pralaimėtų taškų yra kritiškai svarbus.

Rafael Nadal  savo karjeroje pabrėžia kūno kalbos svarbą: „Kūno kalba turi padėti tau, o ne kenkti. Tai visiškai priklauso tik nuo tavęs.“ Ši mintis primena, kad žaidėjų pozicija, laikysena ir gestai aikštelėje gali turėti tiesioginį poveikį tiek jų pačių psichologinei būsenai, tiek varžovo reakcijai. Sąmoningas kūno kalbos naudojimas padeda palaikyti pasitikėjimą, sustiprina koncentraciją ir skatina teigiamą vidinį monologą.

Atsidavimas (Commitment). Atsidavimas yra vienas pagrindinių mentalinių įgūdžių, leidžiančių pasiekti ilgalaikę sėkmę. CAR modelis, apimantis Kompetenciją, Autonomiją ir Ryšį, suteikia struktūrą, kaip skatinti atsidavimą. Praktiniai būdai apima pasirinkimo laisvės suteikimą žaidėjui renkantis sunkumo lygį ar tikslus, galimybę ieškoti savų sprendimų, tinkamą balansą tarp iššūkių ir pagyrimų, komandinių mačų organizavimą ir grupės identiteto kūrimą. Tokiu būdu vaikas mokosi atsakomybės, savarankiškumo ir socialinių įgūdžių. Tyrimai rodo, kad sėkmingiausi žaidėjai turi du svarbiausius motyvacinius komponentus: meistriškumo orientaciją, kai jie siekia nuolatinio tobulėjimo, ir rezultatų orientaciją, kai jie siekia laimėti. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vienas arba kitas – optimalus rezultatas pasiekiamas tik derinant abu požiūrius.

Laimėjimų–pralaimėjimų santykis. Optimalus laimėjimų ir pralaimėjimų santykis varžybose yra apie 2:1 arba 3:1. Šis santykis padeda žaidėjui išlaikyti pasitikėjimą savo gebėjimais, tačiau kartu patirti pakankamai iššūkių, kad būtų skatinamas tobulėjimas ir nuolatinis dėmesio palaikymas.

Subalansuota varžybų „dieta“. Norint ugdyti sėkmingus mentalinius įgūdžius, svarbu planuoti subalansuotas varžybas: apie 25% žaidimų prieš stipresnius varžovus, 50% prieš panašaus lygio ir 25% prieš silpnesnius. Tokia struktūra leidžia žaidėjui patirti įvairius iššūkius, lavinti emocijų kontrolę ir strateginį mąstymą.

Seminaro išvados: 

1. Mentaliniai įgūdžiai yra kertiniai sėkmingam žaidimui. Mentaliniai gebėjimai, tokie kaip koncentracija, emocijų kontrolė, sprendimų priėmimas spaudimo sąlygomis ir pasitikėjimas savimi, lemia žaidėjo efektyvumą aikštelėje. Net techniniu ir fiziškai stipriuose žaidimuose mentalinis aspektas dažnai lemia pergalę ar pralaimėjimą. Vaikams svarbu ugdyti šiuos įgūdžius nuo pat ankstyvojo amžiaus, nes jie padeda formuoti gebėjimą susitelkti, valdyti emocijas ir išlaikyti nuoseklumą mačo metu.
2. Realios varžybos yra geriausia praktika mentaliniams įgūdžiams. Treniruotės simuliuoja situacijas, tačiau tik tikros varžybos atskleidžia, kaip žaidėjas reaguoja į spaudimą, nuovargį, varžovo taktiką ar kritinius taškus. Įgūdžiai, išmokti treniruotėse, turi būti pritaikomi realiose situacijose, todėl varžybų patirtis yra nepakeičiama ugdant mentalinį atsparumą.
3. Trenerio vaidmuo yra esminis. Treneris formuoja žaidėjo mentalinį stabilumą ir psichologinį pasiruošimą. Jis moko, kaip konstruktyviai reaguoti į klaidas, nukreipti dėmesį į procesinius tikslus, išlaikyti koncentraciją ir pasitikėjimą savimi. Trenerio parama padeda vaikams susiformuoti teisingas rutinų struktūras, kurios užtikrina nuoseklų psichologinį atsparumą aikštelėje.
4. Mentaliniai įrankiai padeda aktyvuoti įgūdžius. Įgūdžiai ir įrankiai veikia tik kartu. Kūno kalbos valdymas, vizualizacija, savikontrolė, tikslų nustatymas ir pozityvi savišneka suteikia konkrečias priemones, kaip efektyviai panaudoti gebėjimus žaidimo metu. Vaikai, išmokę šiuos įrankius, geba išlaikyti ramybę, priimti teisingus sprendimus ir išlikti susitelkę net kritiniuose momentuose.
5. Atsidavimas ir motyvacija skatina ilgalaikę sėkmę. Meistriškumo ir rezultatų orientacija kartu su atsidavimu treniruotėse ir varžybose padeda vaikams siekti progresavimo tikslų. Atsidavimas ugdo gebėjimą susidoroti su nesėkmėmis, mokytis iš klaidų ir nuosekliai siekti tikslų, o tai ilgainiui lemia tiek psichologinį, tiek techninį žaidėjo tobulėjimą.
6. Optimalus laimėjimų–pralaimėjimų santykis ir varžybų planavimas. Siekiant nuosekliai ugdyti mentalinius įgūdžius, rekomenduojama planuoti subalansuotą varžybų struktūrą: apie 25% žaidimų prieš stipresnius, 50% prieš panašaus lygio ir 25% prieš silpnesnius varžovus. Tai leidžia vaikams patirti iššūkių, lavinti koncentraciją ir emocijų kontrolę bei gerinti sprendimų priėmimą įvairiose situacijose.
7. Mentalinis pasiruošimas – lemiamas skirtumas tarp panašaus fizinio ir techninio lygio žaidėjų. Teniso varžybose dažnai laimi ne technika ar jėga, o psichologinė būklė. Gebėjimas išlikti susitelkusiam, priimti sprendimus spaudimo sąlygomis, atsistatyti po klaidų ir išlaikyti pasitikėjimą savimi lemia, kuris žaidėjas iš tiesų dominuos aikštelėje. Ši mentalinė stiprybė tampa pagrindiniu skirtumu tarp vidutinio ir elito lygio žaidėjų.

T- Coach projektas nori nuoširdžiai padėkoti Merlin Van de Braam už įdomų, išsamų ir įkvepiantį pranešimą apie praktinius mentalinius įgūdžius teniso aikštelėje. Pasidalinta su treneriais patirtimi, žiniomis ir gebėjimais jas perteikti vaikams yra neįkainojamas indėlis į jaunųjų žaidėjų vystymąsi ir psichologinį pasirengimą varžyboms.

Taip pat dėkojame Didžiosios Britanijos teniso federacijai (LTA) už paramą, iniciatyvą ir galimybę surengti šį seminarą, suteikiantį treneriams ir jauniesiems žaidėjams vertingų žinių, kurios padės stiprinti mentalinius įgūdžius bei gerinti žaidimo kokybę aikštelėje.

Nuoširdžiai dėkojame už žinias, laiką ir įkvėpimą!