Dvejetai (I dalis)

Dvejetų žaidimas pradedantiesiems ir vidutinio lygio žaidėjams 

Tenisas – puikus žaidimas, tačiau yra nemažai žaidėjų, trenerių ir teniso mylėtojų, manančių, kad tenise dvejetų žaidimas yra kur kas įdomesnis ir smagesnis nei vienetų. Tarp profesionalių teniso mylėtojų dvejetų žaidimas užima gana reikšmingą vietą po vienetų, o klubuose ir žaidžiant laisvalaikiu dvejetų žaidimas, ypač tarp suaugusiųjų, yra netgi labiau mėgstamas. Išskiriami tokie dvejetų žaidimo privalumai:

  • toks žaidimas gali būti labai draugiškas;
  • gali sumažinti psichologinį spaudimą atskiriems žaidėjams, nes atsakomybė aikštelėje yra bendra;
  • žaidėjas neprivalo pataikyti kiekvieno smūgio;
  • fizinis krūvis yra mažesnis nei žaidžiant vienam;
  • žaidėjai gali rinktis, kur žaisti (t. y. dvejetų ar vienetų aikštelėje);
  • žaidėjai gali mėgautis žaidimu siekdami bendro tikslo;
  • skatinamas efektyvus komandinis darbas ir bendravimas;
  • skatinamas pasitikėjimas savo žaidimu prie tinklo.

Sėkmė dvejetų varžybose gali prisidėti prie pasitikėjimo savimi žaidžiant vienam. Dvejetų varžybų nauda žaidėjams:

  • dėmesys skiriamas bendram visapusiško žaidimo vystymui;
  • žaidėjai įgyja pasitikėjimo žaisdami prie tinklo, nes jiems tenka užimti tik pusę aikštės;
  • skatinamas žaidimas puolant, ypač paduodant ir žaidžiant prie tinklo;
  • suteikia žaidėjams galimybę išnaudoti didesnius teniso aikštelės kampus, nei jie galėtų išnaudoti žaisdami vienetų žaidimus;
  • ugdo tvirtą ir tikslų padavimų priėmimą;
  • ugdo greitą reakciją ir gerina fiziologinius refleksus;
  • skatina komandinį darbą ir bendravimą – tai skatina žaidėjus bendradarbiauti;
  • lavina įvairių smūgių techniką ir taktiką;
  • žaidėjai jaučia mažesnę įtampą, nes dalijasi ja su partneriu, todėl dažnai žaisdami patiria daugiau džiaugsmo ir malonumo.

Dvejetų žaidimo nauda profesionaliems žaidėjams:

  • komandinėse varžybose (Daviso taurės ir Federacijos taurės varžybose) dvejetų žaidimas dažnai lemia komandą nugalėtoją;
  • Suteikia papildomo laiko treniruotėms ir piniginiams prizams;
  • aukštas dvejetų reitingas gali padėti sutaupyti pinigų, nes žaidėjai, patekę į pagrindinį dvejetų turnyrą, gauna išlaikymą turnyre, net jei žaidėjas nepatenka į vienetų varžybas;
  • sėkmė dvejetų varžybose (pvz., pergalės prieš aukšto reitingo vieneto žaidėjus) gali suteikti žaidėjams pasitikėjimo savimi ir labai pagerinti pasirodymus vienetų varžybose.

Svarbu žinoti – žaidžiant dvejetus keičiasi aikštelės matmenys:

  • teniso dvejetų aikštelės plotis padidėja iki 2,74 m (10,97 m);
  • žaidėjų tipinės aikštės (t. y. pasiruošimo) pozicijos skiriasi dėl skirtingų kampų, kurie susidaro žaidžiant platesnėje teniso aikštėje;
  • žaidėjams nereikia užimti tiek daug aikštės ploto, todėl tikėtina, kad jie užims mažesnį plotą;
  • žaidėjai dažnai stengiasi reguliariau ir labiau susiderinę kontroliuoti žaidimą prie tinklo.

Pradedančiųjų ir vidutinio lygio žaidėjų, žaidžiančių dvejetų žaidimą, techniniai ir taktiniai privalumai:

  • bendras žaidimo tobulinimas;
  • skatinamas puolamasis žaidimo stilius, ypač paduodant padavimą (t. y. paduodant ir judant į priekį prie tinklo);
  • tobulinamas taktinis topspin ir slice lobs smūgiavimas ir tokių smūgių technika;
  • daugiau galimybių žaidėjams suprasti, išmokti, išnaudoti aikštės geometriją;
  • padavimo priėmimo technikos ir taktikos ugdymas;
  • taktinio mąstymo iššūkiai.

Dvejetų žaidimo fazės

Kaip ir žaidžiant dvejetų varžybose, galima išskirti skirtingas žaidimo dvejetų varžybų fazes:

  • puolimo fazė: kai abu tos pačios komandos žaidėjai yra prie tinklo;
  • neutrali fazė: kai abi komandos turi po vieną žaidėją prie tinklo ir po vieną prie galinės linijos;
  • gynybinė fazė: kai prie tinklo žaidžia viena komanda, o kiti du žaidėjai stovi už galinės linijos (ginasi).

Pagrindiniai dvejetų taktikos principai

Treneriai turėtų padėti žaidėjams nusistatyti taktinius tikslus, susijusius su jų dalyvavimu dvejetų varžybose. Šie tikslai gali apimti bet kurį iš šių pagrindinių taktinių principų:

Partneris:

  • susiraskite geriausią įmanomą dvejetų partnerį (idealiu atveju – papildantį žaidimą);
  • žaiskite kaip komanda su teigiama energija ir veržlumu;
  • efektyviai bendraukite tarpusavyje.

Bendra strategija:

  • su savo dvejetų partneriu susikurkite žaidimo strategiją arba taktinį planą;
  • stenkitės kuo daugiau žaisti prie tinklo.

Galimos taktikos:

  • turėkite lankstų žaidimo planą, kad būtų galima keisti taktiką varžybų metu;
  • daugiau žaiskite su silpnesniu poros varžovu, „izoliuokite“ geriausią žaidėją;
  • žaiskite žaidimą, leidžiantį laimėti (t. y. jei taktika sėkminga, tai jos ir laikykitės);
  • pasinaudokite suplanuotomis ir paruoštomis taktinėmis atakomis;
  • venkite žaidimo iš aikštelės vidurio.

Padėties nustatymas:

  • reikia įvertinti kiekvieno iš keturių dvejetų žaidėjų vaidmenų atsakomybę / padėties nustatymą (paduodantysis, paduodančiojo partneris, padavimo priiminėtojas, padavimo priiminėtojo partneris).

Padavimas:

  • pirmojo padavimo pataikymo procentas turėtų siekti 75–80 proc.

Padavimo priėmimas:

  • paprastai padavimo priėmėjas turi grąžinti padavimą įstrižai aikštės arba perkelti kamuoliuką per paduodančiojo partnerio galvą;
  • priiminėkite padavimą per vidurį teniso aikštės, kad sukeltumėte varžovams abejonių.

Žaidimas prie tinklo:

  • periodiškai naudokite puolimą prie tinklo, kad priverstumėte kitą komandą (dvejetų porą) spėlioti;
  • naudokite kuo įvairesnius smūgius, kad sukurtumėte progų ir sutrikdytumėte varžovų žaidimo ritmą.

Psichologija:

  • žaidimas: susikoncentruokite į dabartį, sutelkite dėmesį į vieną tašką, bet svarbiausia – žaiskite energingai, mėgaukitės žaidimu kartu su partneriu;
  • stebėkite savo varžovus, kurioje pusėje jie stovi, atminkite: žaidėjas, stovintis kairėje pusėje, yra psichologiškai stipresnis, nes žaidžiant kairėje pusėje daugiau iškovojama lemiamų taškų. Tai žinant bus lengviau pasirinkti, kur duoti padavimą lemiamu momentu.

Žaidėjų vaidmenys ir padėtis dvejetų varžybose

Tolesniuose 1–10 paveikslėliuose aprašytas kiekvieno žaidėjo vaidmuo dvejetų žaidimuose ir jų atsakomybė tam tikrose taktinėse situacijose.

Paduodantysis padavimą:

  • Pareigos: – paduoti padavimą; 
  • Padavinėtojo pozicija: arčiau šoninės linijos nei žaidžiant vienetuose, pusiaukelėje tarp vidurio linijos ir dvejetų linijos;
  • Judėjimas: Po pirmojo padavimo žaidėjas turi daugiau galimybių judėti prie tinklo.

Atliekančiojo padavimo partneris:

Trys žaidėjų formavimo tipai dvejetuose:

  1. Standartinė sudėtis: prie tinklo, dengia priešingą padavinėtojo pusę. 
  2. I sudėtis: prie tinklo, ant vidurio padavimo linijos arba netoli jos. Komunikacija labai svarbi norint informuoti paduodantį padavimą apie judėjimo kryptį po padavimo;
  3. Australijos sudėtis: prie tinklo stovėkite toje pačioje padavinėtojo aikštės pusėje.
  • Dinamiška pozicija: pasilenkęs į priekį, aktyvus, pasiruošęs judėti, kad palaikytų savo partnerį.

Padavimo priminėtojas:

  • Pozicija: dažniausiai – arti galinės linijos, kad būtų galima anksti priimti grąžinamąjį smūgį, ypač prieš antrąjį padavimą;
  • Judesys: po padavimo priėmimo žaidėjas judės pirmyn arba atgal, priklausomai nuo 1-ojo arba 2-ojo padavimo priėmimo kokybės.

Padavimo priminėtojo partneris:

Trys skirtingos pozicijos:

  • Bazinė padėtis: kai partneris grąžina 1-ąjį padavimą;
  • Korto vidurys: kai partneris grąžina vidutinį 1-ąjį padavimą;
  • Prie tinklo: kai partneris grąžina silpną 1-ąjį arba 2-ąjį padavimą.
  • Judesys: žaidėjas juda pirmyn arba atgal, priklausomai nuo grąžinto kamuolio kokybės.

Pirmoji dvejetų pamoka yra bene svarbiausia iš visų dvejetų pamokų. Žaidėjai turėtų išvykti iš jos, gebėdami rungtyniauti padavimo kvadrate, suvokdami, kad raketės plokštumos kampas, taip pat padėtis (būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku) ir pasiruošimas (būti pasiruošusiam smūgiuoti) yra labai svarbūs, kad rungtynės tęstųsi. Toliau pateikiamas pirmosios dvejetų pamokos, skirtos šiems tikslams pasiekti, struktūros pavyzdys:

Apšilimas: 

Į apšilimą, kaip ir įprastai, turėtų būti įtraukti lengvi fiziniai žaidimai ir pratimai su kamuoliu ir rakete bei tempimo pratimai ir kt.

Žaidimas – mokymasis rungtyniauti:

Žaidėjai turėtų mokytis žaisti keturiese „raudonoje“ arba „oranžinėje“ teniso aikštelėje (arba pagal jų galimybes pritaikytoje zonoje), kur daugiausia dėmesio skiriama ankstyvam pasiruošimui, greitam sprendimų priėmimui, kad būtų užtikrintas ankstyvas pasiruošimas, buvimui tinkamoje vietoje tinkamu laiku priimant ir mušant kamuoliuką, teisingiems smūgio taškams ir techniškai taisyklingiems smūgiams. Tada, prieš aptariant bet kokias oficialias dvejetų pozicijas, reikėtų pristatyti žaidimą, daugiausia dėmesio skiriant abiejų komandų žaidėjams, darniai bendradarbiaujantiems tarpusavyje prie galinės linijos, ir nepaduodančio žaidėjo vaidmeniui.

Progresas pradedantiesiems per pirmąją dvejetų žaidimo pamoką:

  1. Dvejetų žaidimas: žaidėjai paprasčiausiai sužaidžia kelis taškus.
  2. “Mano kamuolys” dvejetų žaidimas skaičiui: žaidėjai žaidžia, bet prisiima atsakomybę, kai kamuolys yra jų aikštės pusėje, ir prieš kamuoliui pralekiant per tinklą šaukia “mano”.
  3. Žaidimas taškais “per vidurį”: Žaidėjai žaidžia taškais, bet vienai komandai duodamas nurodymas stengtis kuo dažniau žaisti per vidurį. Tada kitai komandai pakartotinai pateikiamas uždavinys: “Kas perima kamuolį aikštės viduriu? (Atsakymas – paprastai tai būna kairėje aikštės pusėje esantis žaidėjas, kuris naudotų dominuojantį smūgį, arba tinklo žaidėjas, stovintis įstrižai aikštės nuo smūgio).
  4. “Dirbame kaip komanda” taškų žaidimas: Kaip ir žaidime “Į aikštės vidurį”, tačiau vienai komandai duodamas nurodymas stengtis kuo dažniau išstumti varžovus už  šoninės linijos. Tada priešininkams (t. y. kitai komandai) pakartotinai pateikiamas uždavinys: “Kur judėti, kai jų partneris išbėgo iš aikštelės?” (siekiama, kad žaidėjai išmoktų, jog judėjimas link centro gali maksimaliai padidinti tolesnį aikštės plotą).

Atsistatymas:

– Pamokos pabaigoje vykstantis atsistatymo laikotarpis padeda žaidėjams atsipalaiduoti. Atsistatymas ir raumenų pratempimas pagreitina regeneracijos procesą ir pagerina bendrą žaidėjo savijautą po treniruočių ir varžybų.

Literatūra:

  • Martínez-Gallego, R., Crespo, M., & Jiménez, J. (2021). Analysis of the differences in serve effectiveness between Billie Jean King Cup (former Fed Cup) and Davis Cup doubles tennis matches. International Journal of Sports Science & Coaching.
  • Martínez-Gallego, R., Vives, F., Guzmán, J. F., Ramón-Llin, J., & Crespo, M. (2021). Time structure in men’s professional doubles tennis: does team experience allow finishing the points faster? International Journal of Performance Analysis in Sport.
  • Barclay, I. (1996). Doubles tactics. LTA Coaching. London.
  • Brabenec, J. (1997). Double your fun by playing smart doubles. Tennisall. Inc. Vancouver.
  • Braden, V. & Burns, B. (1996). Laugh and win at doubles. Little, Brown & C. Boston.
  • Cayer, L. (2004). Doubles tennis tactics. Human Kinetics.
  • Cayer, L. (1991). Doubles international. Proceedings of the ITF Worldwide Coaches Workshop. ITF Ltd. Dublin.
  • Crespo, M., & Miley, D. (1998). ITF Advanced Coaches Manual. ITF Ltd. London.
  • Crooke, J. (1985). The pocket guide to tennis tactics. Bell & Hyman, London.
  • Loehr, J.E.(1990). The mental game. The Stephen Greene Press. Pelham Books. Lexington, Ma.
  • Perlstein, S. (1995). Winning doubles. The Lyons Press. NY.
  • Pluim, B., Staal, J., Marks, B., Miller, S., & Miley, D. (2007). Health benefits of tennis, Brit. J. Sports Med.; 41: 60-768.
  • Singleton, S. (1989). Intelligent doubles. Betterway Publ. Crozet, VA.
  • Talbert, W.F., & Old, B.S. (1957). The game of doubles in tennis. Gollancz. London.
  • Tennis Canada. (1994). Doubles. Tennis Canada Coaching Course. Montreal.
  • Veasey, P. (1999). Game Based Approach to Teaching Doubles. ITF CSSR, 19, 13-14.
  • Weinberg, R.S. (1988). The mental advantage. Human Kinetics Publishers. Champaign Ill.
  • Blickensderfer, E. L., Reynolds, R., Salas, E., & Cannon-Bowers, J. A. (2010). Shared expectations and implicit coordination in tennis doubles teams. Journal of Applied Sport Psychology, 22(4), 486-499.
  • Breznik, K. (2015). Revealing the best doubles teams and players in tennis history. International Journal of Performance Analysis in Sport, 15(3), 1213-1226. 
  • Carboch, J., & Kočíb, T. (2015). A comparison of service efficiency between players of male and female doubles at professional tennis tournaments. Acta Universitatis Carolinae: Kinanthropologica, 51(2). 
  • Crespo, M., & Miley, D. (1997). ITF Advanced Coaches Manual, ITF Ltd. 
  • Lausic, D., Tennebaum, G., Eccles, D., Jeong, A., & Johnson, T. (2009). Intrateam communication and performance in doubles tennis. Research quarterly for exercise and sport, 80(2), 281-290.
  • Lausic, D., Razon, S., & Tenenbaum, G. (2014). Verbal Communication in Doubles Tennis: An Analysis of Close Games. The Sport Psychologist, 28(4), 361–374.doi:10.1123/tsp.2013-0116
  • Lausic, D., Razon, S., & Tenenbaum, G. (2015). Nonverbal sensitivity, verbal communication, and team coordination in tennis doubles. International Journal of Sport and Exercise Psychology, 13(4), 398-414.
  • Martínez-Gallego, R., Crespo, M., Ramón-Llin, J., Micó, S., & Guzmán, J.F. (2019). Men’s doubles professional tennis on hard courts: Game structure and point ending characteristics. Journal of Human Sport and Exercise, in press.
  • Terry, P. C., Cox, J. A., Lane, A. M., & Karageorghis, C. I. (1996). Measures of anxiety among tennis players in singles and doubles matches. Perceptual and motor skills, 83(2), 595-603.