Mentalinio teniso genijus, arba ko galima pasimokyti iš Novako Džokovičiaus

ISTORIJA IR FAKTAI

Turbūt net ir nesidomintieji tenisu žino, kas yra Novakas Džokovičius. Jo nuotraukas galima pamatyti visuose didžiuosiuose reklaminiuose stenduose, filmuose, televizijoje, rasti knygose, socialinėse medijose ir kt. Taip yra ne be reikalo: paskutinius du dešimtmečius Novako Džokovičiaus dominavimas teniso aikštyne, jo pasiekimai privertė ne vieną teniso kritiką, gerbėją, netgi skeptiką aikčioti ir žemai nulenkti galvą, nes šio sportininko žaidimas ir pasiektos pergalės ne kartą perrašė teniso istoriją. 

Novakas Džokovičius gimė 1987 m. gegužės 22 d. Belgrade, Serbijos SR, Jugoslavijos SFR, Dijanos (buvusios Žagar) ir Srdjano Džokovičių šeimoje. Jis yra serbų kilmės iš tėvo pusės ir kroatų kilmės iš motinos pusės. Šeimoje augo dar du jaunesni broliai Marko ir Džordžė, taip pat profesionaliai žaidžiantys tenisą.

Novakas Džokovičius pradėjo žaisti tenisą būdamas ketverių, kai tėvai padovanojo jam mažą teniso raketę ir minkštą poroloninį kamuoliuką, kuris, pasak tėvo, tapo mylimiausiu Novako žaislu. 1993 m. vasarą, būdamas šešiametis, Novakas dalyvavo teniso stovykloje, kurią organizavo „Teniski Klub Partizan“ ir kurioje dirbo Jugoslavijos tenisininkė Jelena Genčič, vėliau tapusi Novako trenere. Novakas Džokovičius yra ne kartą dėkojęs Genčič už tai, kad ji suformavo žmogaus ir sportininko profesionalo mąstyseną.

Per Jugoslavijos karus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Serbijai teko iškęsti embargą, NATO bombardavimus. Vienu metu Novakas Džokovičius treniravosi nenaudojamame baseine, paverstame teniso aikštele. Dėl spartaus tobulėjimo Jelena Genčič susisiekė su Nikola Piličiumi ir 1999 m. rugsėjį Novakas Džokovičius persikėlė į N. Piličiaus teniso akademiją Vokietijoje, kur praleido ketverius metus. N. Piličius tik atvykusiam į teniso akademiją Novakui kelis mėnesius liepė mušinėti kamuolį į sienelę, kad patobulintų savo techniką. Be to, metus jam liepė treniruotis su gumine gimnastikos juosta, kad pagerėtų rankos riešo lankstumas. Geriausioje Vokietijos teniso akademijoje ir prasidėjo Novako Džokovičiaus didžioji teniso šlovės kelionė.

Daugelis žiniasklaidos priemonių („Reuters“, „Sports Illustrated“, ESPN, „Marca“, „Tennis World USA“, „Australian Broadcasting Corporation“, „Sporting News“) vadino Novaką Džokovičių geriausiu tenisininku per visą teniso istoriją. Novakas Džokovičius yra laimėjęs 71 profesionalų ATP titulą ir visų laikų rekordą – 24 „Didžiojo kirčio“ titulusdaugiausia savaičių buvo pirmuoju ATP reitingo numeriu, laimėjęs ATP „Masters“ metų pabaigos čempionatus. Patas Cashas pabrėžė, kad Novakas Džokovičius yra vienas iš nedaugelio žaidėjų, įveikęs „French Open“ turnyre Rafaelį Nadalį, pasiekusį geriausią formą – tai laikoma didžiausiu teniso iššūkiu.

Patrickas Mouratoglou teigė: „Novakas yra pats geriausias visų laikų žaidėjas, nes jis geba rasti daugiausia išeičių, leidžiančių išspręsti problemą. Ir visai nesvarbu, ant kokios teniso dangos jis žaidžia. Tai paaiškina, kodėl dabar jis yra geriausias.“ 

2011 m. Rafaelis Nadalis gyrė Novako Džokovičiaus žaidimą (tą sezoną pralaimėjo jam 0:6), sakydamas, kad Novako Džokovičiaus lygis yra turbūt aukščiausias teniso lygis, kokį jis yra matęs. R. Nadalis tai pakartojo po pralaimėjimo 2016 m. „Qatar Open“ turnyro finale: „Žaidžiau prieš žaidėją, viską darantį tobulai. Nepažįstu nė vieno sportininko, kada nors šitaip žaidusio ar žaidžiančio tenisą. Kiek žaidžiu tenisą, nesu matęs, kad kas nors žaistų tokiu lygiu.“ 2017 m. R. Nadalis pareiškė, kad, vertinant geriausią formą pasiekusio Novako Džokovičiaus žaidimo techniką, galima sakyti, jog tenka susidurti su nenugalimu žaidėju. 

2023 m. buvusi pirmoji pasaulio raketė Mardy Fishas irgi pritarė minčiai, kad Novakas Džokovičius 2011 m. yra geriausias visų laikų teniso žaidėjas. 2023 m. Borisas Beckeris palygino Novaką Džokovičių su Lioneliu Messi, Tomu Brady ir LeBronu Jamesu jų sporto šakose, sakydamas, kad man jis yra liūtų karalius.

Buvęs teniso treneris Nickas Bollettieri Novaką Džokovičių įvardijo kaip geriausią visų laikų teniso žaidėją. Treneris nežino, kas dar galėtų prilygti tam, ką aikštelėje daro Novakas Džokovičius. Jo žaidime negalima rasti silpnų vietų, viskas yra puiku: judėjimas aikštelėje, padavimai ir padavimų priėmimas, smūgiavimas, kamuolio jutimas, užtikrintas judėjimas prie tinklo. Kiekvienas žaidėjas turi trūkumų, bet Novakas Džokovičius, atrodo, jų neturi. Jis turbūt yra geriausiai sudėtas žaidėjas, kokį treneris yra matęs per 60 metų.

Andre Agassi 2019 m. interviu laikraščiui „Times of India“ teigė, kad aukščiausią teniso lygį jis matė tada, kai stebėjo tenisą žaidžiantį Novaką Džokovičių geriausiais jo laikais. Į Novako Džokovičiaus žaidimą visi stengsis lygiuotis.

Peteʼas Samprasas, 2003 m. baigęs tenisininko karjerą, kai kurių teniso specialistų buvo laikomas geriausiu visų laikų tenisininku. Pats P. Samprasas po to, kai Novakas Džokovičius 2021 m. iškovojo septintą kartą pirmąją vietą ATP reitinge metų pabaigoje, sakė: „Esu įsitikinęs, kad jis tai vertina kaip priedą prie visų laimėtų ATP turnyrų, bet manau, kad sendamas ims tai vertinti vis labiau. Laimėjimai pasiekti tuo metu, kai dominavo du didieji tenisininkai – Rogeris Federeris ir Rafaelis Nadalis. Novakas labai gerai susitvarkė ir su jaunaisiais žaidėjais, beje, visa tai padarė vienu metu. Tai, ką Novakas nuveikė per paskutinius dešimt metų, laimėdamas pagrindinius turnyrus, būdamas nuoseklus, septynerius metus užimdamas pirmąją vietą ATP reitnge, yra aiškus ženklas, kad jis yra visų laikų geriausias tenisininkas.“

Teniso ekspertai ne vieną Novako Džokovičiaus mačą įvertino kaip geriausias visų laikų varžybas, pavyzdžiui, 2012 m. „Australian Open“ finalą, kuriame jis įveikė R. Nadalį per penkis ilgus ir varginančius setus. Sudėtingas buvo ir 2013 m. „Australian Open“ ketvirtojo rato penkių setų mačas su Stanu Wawrinka. 2018 m. Vimbldono pusfinalis su R. Nadaliu tęsėsi penkis įtemptus setus ir buvo žaidžiamas dvi dienas, 2019 m. penkių setų Vimbldono finalas, kai buvo žaidžiamat su R. Federeriu, yra ilgiausias Vimbldono finalas istorijoje, o 2023 m. Sinsinačio „Masters“ turnyro finalas kovojant su Carlosu Alcarazasu – ilgiausias „best-of-three-sets“ finalas ATP turų istorijoje. 

KOKIA YRA NOVAKO DŽOKOVIČIAUS PASLAPTIS?

ATSPARUMAS IR SĄMONINGUMAS

Visi, besidomintys tenisu, žino, kad praėjusiais metais Novakas Džokovičius laimėjo 24-ąjį Didžiojo kirčio turnyrą „US Open“ ir tapo sėkmingiausiu vyrų teniso žaidėju visoje teniso istorijoje. Serbijos tenisininką sunku įveikti net tada, kai jis žaidžia prastai. Tačiau kuo jis išsiskiria iš kitų?

Novako Džokovičiaus puiki technika, jis buvo vadinamas geriausiu per visą sporto istoriją sugrįžtančiu žaidėju, t. y. sugebančiu atsitiesti tada, kai varžybas pralaimi. Jis labai rūpinasi savo mityba ir fizine forma. O jo taktikos supratimas ir atlikimas neturi lygių. Visus šiuos tris elementus koordinuoja mentalitetas. Per pastaruosius 20 metų Novakas Džokovičius, ko gero, yra tenisininkas, atviriausiai kalbantis apie protinį žaidėjų lavinimą ir atsparumą. Sporte atsparumu vadinama jėga, leidžianti sportininkui pasipriešinti atsiradusiems iššūkiams. Gali būti fizinis atsparumas, leidžiantis nepasiduoti nuovargiui ir tęsti veiklą, psichologinis atsparumas, padedantis įveikti iššūkius, stresą. Treniruojant atsparumą dažnai remiamasi jėgos ir ištvermės pratimais, pagerinančiais bendrą fizinę būklę.

Novakas Džokovičius daug laiko ir pastangų skyrė savo mentalinėms treniruotėms, dirbo su geriausiais šios srities specialistais, padėjusiais į jo treniruotes įtraukti sąmoningumą. Apie tai Novakas Džokovičius rašė 2013 m. pasirodžiusioje savo kulinarinėje knygoje: „Aš tai darau kasdien maždaug 15 min. ir man tai yra taip pat svarbu kaip ir mano fizinės treniruotės.“

Sąmoningumas – tai protinis įgūdis, leidžiantis žmonėms patirti savo sąmoningas mintis ir emocijas. Pavyzdžiui, jeižaidėjui nepavyksta atlikti padavimo, smegenys gali pradėti signalizuoti: „Tu nesugebėjai atlikti veiksmo. Dabar padarysi antrą klaidą, o tada nepelnysi taško.“ Teniso sporte kiekvienas taškas lemia pergalę arba pralaimėjimą, todėl tokios mintys sukelia nepasitikėjimo savimi jausmą. Sąmoningumas leidžia žaidėjams tai įsisąmoninti ir išvengti neigiamos reakcijos – sporte tai labai svarbu, nes sąmoningumas padeda sportininkams geriau suprasti savo kūną, emocijas, mintis. Kam sąmoningumas daro įtaką?

  • Koncentracijai: sąmoningumas padeda išlaikyti dėmesį ir koncentruotis į užduotis, mažina išsiblaškymą.
  • Stresui: sportininkai dažnai patiria stresą. Sąmoningumas padeda valdyti streso lygį ir išlaikyti ramybę.
  • Savimonei: gebėjimas stebėti ir suprasti kūno signalus (nuovargį, skausmą ir kt.) leidžia tikslingiau apsispręsti derinant treniruotes ir poilsį.
  • Emocijų valdymui: sportininkų emocijos yra intensyvios. Sąmoningumas padeda geriau suprasti ir valdyti emocijas.
  • Tobulėjimo ir atsigavimo procesams: sąmoningumas skatina refleksiją po treniruočių ir varžybų, įgalina sportininkus mokytis iš patirties, tobulinti savo įgūdžius, siekti geresnių rezultatų.

Sąmonigumas prisideda prie aukštesnių sportinių rezultatų ir geresnės bendros savijautos. Novakas Džokovičius sako: „Dabar mano smegenys veikia automatiškai. Anksčiau sustingdavau, kai tik padarydavau klaidą. Dabar, kai žaidžiu, mane vis dar ištinka abejonių savimi priepuoliai, bet jau žinau, kaip su jais susitvarkyti.“

Pasak Novako Džokovičiaus, sąmoningumas padėjo jam įveikti baimę, pyktį, nerimą ir nepasitikėjimą savimi. Dėmesingas įsisąmoninimas leido visiškai susitelkti į dabarties akimirką, pajusti neigiamas mintis, emocijas ir neleistijoms pasireikšti. Šis požiūris padėjo Novakui Džokovičiui įveikti nevisavertiškumo kompleksą, iki 2011 m. trukdžiusį jam susitikimuose su R. Federeriu ir R. Nadaliu. Novakas Džokovičius rodė jiems per daug pagarbos, perdėtai vertino jų gebėjimus. Iš tikrųjų tereikėjo pakeisti mąstyseną, kad galėtų išlaisvinti ir panaudoti savo turimą potencialą.

Sąmoningumo mokymai suteikė tenisininkui galimybę atpažinti sunkius psichologinius išgyvenimus, priimti juos ir susitelkti į žaidimą. Šiandien Novako Džokovičiaus pergalių prieš R. Federerį ir R. Nadalį skaičius yra rekordinis.

Sąmoningumo ugdymas padėjo Novakui Džokovičiui suvaldyti savo ugningą temperamentą. Jis visada buvo emocionalus žaidėjas, neretai aikštelėje pykdavo ant savęs, teisėjų, trenerių komandos, demonstruodavo nusivylimą savo žaidimu ir pan. Sąmoningo mąstymo treniruotės padėjo įveikti tokias pykčio akimirkas. Dabar sportininkas ilgiau nesusijaudina, leidžia pykčiui praeiti, susitelkia į užduotį. Sąmoningumas moko, kad pykčiui nereikia priešintis. Reikia suprasti savo pyktį, aiškiai jį įvertinti ir mokėti juo pasinaudoti. Vertos dėmesio Novako Džokovičiaus mintys, kad jis yra toks pat kaip ir visi kiti, kad jis nėra tobulas, pyksta galbūt net labiau nei daugelis kitų žaidėjų. Tačiau jis sugeba greitai persiorientuoti, neleidžia pykčiui užsitęsti ir nulemti rezultato. Būti sąmoningam reiškia nesileistiužvaldomam emocijų. Jokiu būdu nėra taip, kad aikštelėje turite būti ramus, be jokių emocijų. Svarbu gebėti pastebėti ir pripažinti savo emocijas, kad ir kokios jos būtų, ir greitai vėl susitelkti į užduotį.

Novako Džokovičiaus dėmesingas požiūris į sąmoningumą padėjo jam įveikti dvejų metų laikotarpį, kada traumos ir asmeninės problemos neleido žaisti visu pajėgumu. Novakas Džokovičius buvo kantrus, toleravo prastesnius pasirodymus ir pralaimėjimus, sugebėjo atgauti fizinę formą. Kiekvienas sportininkas patiria nuosmukių ir nesėkmių. Traumos ir atsigavimas po jų yra sportininko gyvenimo dalis. Motyvacija irgi negali būti visą karjerą tik aukšta. Asmeninis gyvenimas už aikštelės ribų daro nemenką įtaką kiekvieno sportininko pasiekimams. Būtina mokėti įveiktitokius neišvengiamus pakilimus ir nuosmukius.

Kodėl atsparumas yra toks svarbus?

Net Novakas Džokovičius daro klaidų. Atsparumas – tai ne žaidimas be klaidų. Atsparumas yra gebėjimas atsitiestipo nesėkmių. Kartais išbandymai ar nesėkmės gali būti nedideli (pavyzdžiui, pralaimėtas setas), o kartais ir labai skaudūs (pavyzdžiui, patirta trauma). Atsparumas išugdomas laikui bėgant, tam labai padeda psichikos sveikatos ir socialinių įgūdžių, padedančių apsisaugoti nuo neigiamo nelaimių ir nesėkmių poveikio, ugdymas. Štai keletas svarbių aspektų:

  • Fizinė jėga: geras fizinis pasirengimas leidžia atlaikyti didesnius krūvius, užtikrinti efektyvų raumenų darbo atkūrimą.
  • Psichologinis atsparumas: gebėjimas išlaikyti motyvaciją ir pozityvumą net patiriant sunkumų. Psichologinis atsparumas gali pagerinti sportininko pasirodymą varžybų metu.
  • Streso valdymas: svarbu gebėti valdyti nerimą, tam sportininkai skiria daug dėmesio, mokosi ir naudoja įvairias technikas (meditacija, kvėpavimo pratimai).
  • Restoratyvios strategijos: tinkamas poilsis, mityba, reabilitacija padeda greičiau atsigauti po krūvių, sumažina traumų riziką.
  • Planuojamos treniruotės: planingos treniruotės leidžia nuosekliai didinti krūvius, tai svarbu ir stiprinant atsparumą.

Sportininkai į šį procesą įsitraukia per mokymosi ciklą, grįstą savo patirtimi. Psichologiniai emocinės kontrolės įgūdžiai svarbūs ugdant atsparumą. Tai apima susitelkimą į procesą, o ne į rezultatą, iššūkių vertinimą, leidžiantį sportininkui ieškoti veiksmų, galinčių pagerinti rezultatus, o ne susikoncentruoti ties nesėkmių grėsme. Susidūręs su sunkumais sportininkas daro viską, ką gali. Būtina apmąstyti, ar šie psichologiniai įgūdžiai buvo naudingi, – vėliau tai padeda sportininkai pasirinkti jam tinkamiausias technikas.

Novakas Džokovičius išsiugdė atsparumą nuolat varžydamasis su savo trimis didžiaisiais teniso priešininkais: Rogeriu Federeriu, Rafaeliu Nadaliu ir Andi Murėjumi. Jis apmąstė (sėkmės ir nesėkmės atveju), kas buvo svarbu, kas padėjo įveikti stresą, pyktį ir kt., ir tada tobulėjo toliau. Savo knygoje Novakas Džokovičius rašo, kad jis priima savo mintis „tokias, kokios jos ateina <…> jos šokinėja kaip pašėlusios, bet taip ir turi būti, jūsų darbas – leisti joms ateiti ir išeiti“.

Novakas Džokovičius atvirai sako, kad dabar kitaip supranta ir vertina savo fizinį pasirengimą. Psichologinį pasirengimą sportininkas irgi vertina kitaip: jis negali žaisti visur ir visada vienodai gerai, jo motyvacija irgi kinta. Novako Džokovičiaus motyvacija „prisitaikė“ prie didžiųjų turnyrų ir pasiruošimo jiems. Sporto psichologijoje tai reiškia, kad žmonės yra motyvuoti dirbti ir siekti aukščiausių rezultatų, jie patiria pasitenkinimą net ir išgyvendami sunkumus, nebijo nesėkmių, jas natūraliai priima siekdami tikslų. Tai dar labiau padidino Novako Džokovičiaus atsparumą, išmokė jį susitaikyti su viskuo, kas atsitinka, nesvarbu, ar tai būtų traumos, ar draudimas dalyvauti turnyruose dėl nesiskiepijimo, ar sunkiausios varžybos, ar net emocijų protrūkiai teniso aikštyne.

Taigi ką pats Novakas Džokovičius galvoja apie savo sėkmę? Kalbėdamas su ESPN, žaidėjas paaiškino: „Nustojau perdaug galvoti apie tai, kas gali nutikti, pasiklioviau savo fizinėmis ir psichinėmis jėgomis, kad tinkamu metu atlikčiau tinkamus smūgius.“

KVĖPAVIMAS IR MEDITACIJA

Novakas Džokovičius teigė, kad kvėpavimo pratimai yra viena pagrindinių jo psichologinio tvirtumo priežasčių, deja, bet kvėpavimo pratimai dažnai yra nusikalstamai nuvertinami. Sportininko manymu, 15 min. per dieną kvėpavimo pratimų yra raktas į savo psichinės, fizinės ir emocinės savijautos supratimą ir gerinimą. Be to, atlikdami kvėpavimo pratimus vos tik pabudę, gauname energijos, reikalingos visai likusiai dienos daliai – tai didina produktyvumą, gerina psichinę sveikatą.

Profesionaliems sportininkams meditacija ir kvėpavimo pratimai yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti psichologinę gerovę dėl informacijos pertekliaus, jos neigiamos įtakos. Novakas Džokovičius šiuos kvėpavimo pratimus praktikuoja jau 10 metų – akivaizdu, kad pratimai pagerino jo žaidimą ir gyvenimo būdą už aikštelės ribų. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra labai dinamiškas, kuriame mes nuolat patiriame spaudimą, naudinga per dieną skirti šiek tiek laiko kvėpavimo pratimams, padedantiems nusiraminti, įgauti vidinės energijos, pagerinti savo psichologinį atsparumą ir savijautą.

Kvėpavimas ir meditacija sporte – svarbios praktikos, galinčios pagerinti sportininkų pasirodymą, sumažinti stresą ir padėti atsigauti. Kaip jos veikia?

  • Kvėpavimas mažina stresą: gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, padedančią sumažinti streso hormonų lygį ir skatinančią atsipalaidavimo būseną.
  • Dėmesio išlaikymas: kontroliuojamas kvėpavimas gali padėti sportininkams geriau sutelkti dėmesį į užduotis ir sumažinti išsiblaškymą varžybų metu.
  • Energijos valdymas: taisyklingas kvėpavimas gerina deguonies tiekimą organizmui, kas padeda išlaikyti energijos lygį ir ištvermę.
  • Ritmą reguliuojantis kvėpavimas: sportininkai gali naudoti ritminį kvėpavimą, kad sinchronizuotų judesius ir kvėpavimą ir taip pagerintų fizinį efektyvumą.

Meditacija ir psichologinis atsparumas: 

  • Meditacija padeda išlaikyti ramybę ir aiškumą net esant dideliam stresui, todėl sportininkai gali geriau susidoroti su emociniu spaudimu.
  • Dėmesio sutelkimas: meditacijos praktikos padeda sportininkams susitelkti ir išlaikyti dėmesį varžybų metu.
  • Emocijų valdymas: meditacija leidžia geriau suprasti ir valdyti emocijas, sumažinti baimės ar nerimo poveikį.
  • Atsipalaidavimas ir regeneracija: meditacija skatina atsipalaidavimą, o tai padeda sportininkams greičiau atsigauti po intensyvių treniruočių.

Sportininkai dažnai integruoja kvėpavimo ir meditacijos pratimus į savo treniruotes. Tokius pratimus galima atlikti ir prieš varžybas, ir po jų, siekiant pagerinti nusiteikimą ir regeneraciją. Tai kuria holistinį požiūrį į sportą, apimantį ir fizinį, ir psichologinį sportininko pasirengimą.

PRAEITIES SUNKUMŲ IŠGYVENIMAS – KAIP MOTYVACIJA

Kitas veiksnys, lemiantis Novako Džokovičiaus psichologinį tvirtumą, yra patirtys, kurias jis sukaupė. Tenisininkas augo Serbijoje, kuri dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje patyrė daug krizių – su jomis teko susidurti Novakui Džokovičiui ir jo šeimai. Tai suteikė sportininkui psichologinės stiprybės ir niekada nepasiduoti dvasios, kurią jis šiandien demonstruoja aikštelėje ir už jos ribų. Daugelis žmonių augdami patyrė įvairių sunkumų: finansinių, emocinių, sveikatos ir kt. Gebėjimas šias patirtis paversti sėkme yra tai, kas išskiria elito atstovus. Žmonės turėtų panaudoti savo patirtus sunkumais kaip motyvaciją siekti sėkmės bet kurioje gyvenimo srityje.

Kaip tai gali būti?

  1. Patirties vertė. Mokytis iš sunkumų: patyrę sunkumus žmonės paprastai išmoksta svarbių pamokų, padedančių jiems spręsti ateities problemas.
  2. Pasitikėjimo stiprinimas. Įveikti iššūkius: išgyvenę konfliktus ar sunkias situacijas, žmonės dažnai įgyja pasitikėjimo savimi, jie žino, kad gali įveikti sunkumus. Šis pasitikėjimas padeda drąsiai siekti naujų tikslų.
  3. Motyvacija siekti geresnių rezultatų. Atsigręžimas į praeities pasiekimus: prisimindami jau įveiktus sunkumus žmonės gali drąsiau siekti geresnių rezultatų, susieti savo praeities kovas su ateities tikslais.
  4. Kova su jėgomis. Asmeninės istorijos: sunkumų išgyvenimai gali sukurti motyvuojančią asmeninę istoriją. Žmonės gali pateikti savo sėkmes kaip pavyzdį kitiems, paskatinti kitus.
  5. Emocijų valdymas. Atsparumas: išgyvenę sunkumus žmonės moka valdyti savo emocijas, o tai padeda jiems išlikti ramiems, susitelkti net ir sudėtingiausiomis situacijomis.
  6. Tikslo nustatymas. Ilgalaikiai tikslai: sunkumų įveikimas gali paskatinti užsibrėžti ilgalaikius tikslus, skatinančius tobulėti.
  7. Bendruomenės parama. Socialiniai ryšiais: dalijantis praeities sunkumais galima kurti ryšius su žmonėmis, patyrusiais panašias situacijas. Socialinė parama irgi gali būti puikus motyvacijos šaltinis. 

ČIA IR DABAR

Savo psichologinį tvirtumą Novakas Džokovičius sieja su mąstymu ir gebėjimu visada likti dabartyje. Akivaizdu, kad lengviau pasakyti, nei padaryti, tačiau gebėjimas psichologiškai išgyventi šią akimirką turi didelių galių ir suteikia jėgų padaryti viską geriausiai. Daugelis žmonių per daug galvoja apie tai, kas buvo praeityje, kas bus ateityje, o tai turi įtakos jų gebėjimui atlikti užduotį čia ir dabar. Koncentravimasis į akimirką čia ir dabar (mindfulness) sporte yra esminė praktika, galinti pagerinti sportininkų pasirodymą ir bendrą savijautą. Kaip tai veikia?

  1. Dėmesio sutelkimas: tokia praktika padeda sportininkams sutelkti dėmesį į tai, ką jie daro šiuo metu. Tai sumažina išsiblaškymą ir leidžia susikoncentruoti į užduoties atlikimą.
  2. Streso valdymas: būdami čia ir dabar sportininkai gali sumažinti varžybų metu jaučiamą nerimą. Tokia praktika padeda išlaikyti ramybę ir geresnę emocinę pusiausvyrą.
  3. Koncentracija į fizinius pojūčius, kūno stebėjimas leidžia sportininkams geriau jausti savo kūną, suprasti, kaip jis reaguoja į įvairias situacijas, dirgiklius ir pan.
  4. Sąmoningas emocijų valdymas: sąmoningai suvokdami savo emocijas, sportininkai gali geriau jas valdyti. Tai ypač svarbu, kai reikia kovoti su patiriamu spaudimu.
  5. Geresnis psichologinio atsigavimo procesas: tokia praktika po treniruočių padeda geriau atsipalaiduoti ir atsigauti, sumažinti įtampą ir raumenų skausmą.
  6. Gebėjimas džiaugtis tuo, kas daroma, patiriama, išgyvenama: galvodami apie dabartį, sportininkai gali patirti didesnį džiaugsmą nei nuolat mąstydami apie tai, kas jų laukia ateityje ar kas buvo praeityje.
  7. Technikos tobulinimas realiu laiku: sportininkai gali geriau suvokti ir koreguoti savo techniką treniruočių metu iš karto reaguodami į tai, kas vyksta. 

Vertindami savo veiklą per čia ir dabar prizmę, sportininkai ne tik gali pagerinti savo pasiekimus, bet ir sukurti teigiamą, motyvuojančią patirtį, kuri savo ruožtu leis jiems ilgiau užsiimti norima veikla.

Nemažai yra tenisininkų, galinčių taip pat gerai smūgiuoti, kaip tai daro Novakas Džokovičius. Tačiau nė vienas žaidėjas nė iš tolo negali prilygti jo psichologinei stiprybei, dėl kurios Novakas Džokovičius yra toks, koks yra šiandien. Tai turėtų tapti paskata kitiems profesionaliems ar dar tik pradedantiems sportininko kelią žaidėjams į savo treniruočių sistemą įtraukti psichikos lavinimo pratimus. Novakas Džokovičius skyrė daug dėmesio psichinę sveikatą stiprinantiems pratimams ir tai jam davė naudos.