Viena žymiausių Lietuvos sporto psichologių- Aistė Žemaitytė, specialiai T – Coach projektui ir visai teniso bendruomenei pristato savo įžvalgas apie paniką sporte.
Panika bene greičiausiai plintantis reiškinys artėjant svarbiems startams ar per pačias varžybas. Pakanka, kad vienas komandos ar rinktinės narys supanikuotų, ir treneriui tenka užduotis suvaldyti jau masiniu tapusį reiškinį.
Kas šeštas žmogus prisipažįsta bent kartą išgyvenęs paniką.
Kol panika tėra sniego gniūžtės dydžio, mes ją galime sustabdyti. Taigi svarbu gebėti laiku ją atpažinti.
Dar svarbu išsiaiškinti, ar sportininkui neliko patirtos baimės/panikos liekamųjų reiškinių – baimės patirti jau kartą išgyventą siaubą. Tai – pakankamai naujai nustatytas reiškinys. Baimė, kad gali ir vėl tekti patirti siaubingą būseną, tarsi įtraukia sportininką į užburtą ratą, neleisdama maksimaliai panaudoti savo galimybes dėl per didelės savisaugos, per didelės raumenų įtampos ir motyvacijos stokos.
Šis testas skirtas
- pagal pagrindinius panikos požymius nustatyti bręstančią paniką, kad laiku sustabdytumėte jos plitimą ir stabilizuotumėte padėtį (priešvaržybinė būsena);
- konstatuoti panikos ilgalaikes pasekmes, kuomet reikalinga skubi specialisto intervencija panikos sutrikimui įveikti (pastaruoju metu vyraujanti būsena).
Priešvaržybinė būsena
Norėdami įvertinti Jūsų būseną prieš varžybas, prašome Jūsų atsakykite į keletą klausimų:
Kai mums gresia realus pavojus arba netikėtai atsiduriame dėmesio centre, išsigąstame. Tai normalu.Vienaip ar kitaip įveikiame tokias situacijas.
Prisiminkite paskutines Jums svarbiausias varžybas. Ar jų metu išgyvenote:
Kvėpavimo trūkumą ar dažną paviršutinį kvėpavimą taip ne
Užspringimo ar smaugimo pojūtį taip ne
Širdies dūžių stiprumą, intensyvumą ar širdies persivertimą taip ne
Skausmą ar veržimą krūtinės srityje taip ne
Prakaito išpilimą ar silpnumą taip ne
Pykinimą ar skandžio, žarnyno problemas taip ne
Nerealybės ar izoliuotumo jausmą taip ne
Kurtumą ar skruzdžių bėginėjimą po kūną taip ne
Karščio bangas ar šaltkrėtį taip ne
Virpėjimą ar drebėjimą taip ne
Mirties baimę taip ne
Baimę, kad padarysite kažką visiškai nevaldomai taip ne
Įvertinimas:
Čia buvo pateikti panikai būdingi požymiai. Jei sportininkas pažymėjo bent du atsakymus, jo įtampa prieš varžybas ženkliai per didelė – jis balansuoja ant panikos ribos.
Jei tokie požymiai būdingi atletams per varžybas ar prieš jas, būtina trenerių/tėvelių intervencija situacijai stabilizuoti. Efektyvu pritaikyti fiziologinius įtampą mažinančius pratimus (kvėpavimo pratimai, raumenų tempimas, pasivaikščiojimas). Paniką sumažinti galima nukreipus sportininką į veiklą dabar („ką veikiu, tą ir galvoju“). Tačiau jei yra laiko:
- išsiaiškinkite panikos objektą, ko konkrečiai bijoma („bijau pražiopsoti startą“, „bijau nepalankaus oro“ ir pan.).
- numatykite konkrečius veiksmus, galinčius pakeisti ateitį, t.y. reikia numatyti, ką daryti, kad įvyktų taip, kaip reikia („būk budrus, pasiruošęs“, „oro sąlygos visiems vienodos / susitaikyk su tuo, ko negali pakeisti / esant tokioms oro sąlygoms elkis atitinkamai…“).
- nukreipkite sportininką į tos dienos varžybų tikslą ar uždavinius („atvykome tiesiog sustartuoti“, „tavo užduotis – atlikti taisyklingai judesį“).
Svarbiausia – išsiaiškinti, kokie ateities įvykiai sportininkui kelia paniką, numatyti, ką jis turi daryti, kad pakeistų nenorimą ateitį į norimą, pageidaujamą, ir nukreipti į tikslą ar uždavinius. Tai suteiks sportininkui jausmą, kad jis gali valdyti situaciją.
Pastaruoju metu būdinga būsena
Pažymėkite, ar Jums būdingi pastaruoju metu žemiau išvardinti požymiai:
- Ar būna, kad staiga patiriate nelaimės nuojautą arba per Jus nuvilnija baimės ar siaubo banga?
taip ne
2. Ar pasitaikydavo, kad baimės per Jus nuvilnydavo net jei nebūdavo realiai juntamos grėsmės ar Jums nesant dėmesio centre?
taip ne
3. Ar kartais pasitaikydavo, kad tokia būsena Jus apimdavo kaip perkūnas iš giedro dangaus arba kai Jūs būdavote vienas (-a) namuose, arba Jums netikėtose situacijose?
taip ne
4. Ar baimės bangos kildavo tik situacijose, kuomet kitų žmonių dėmesys būdavo nukreiptas išskirtinai į Jus?
taip ne
5. Ar paskutiniu metu išgyvenote
Kvėpavimo trūkumą ar dažną paviršutinį kvėpavimą taip ne
Užspringimo ar smaugimo pojūtį taip ne
Širdies dūžių stiprumą, intensyvumą ar širdies persivertimą taip ne
Skausmą ar veržimą krūtinės srityje taip ne
Prakaito išpilimą ar silpnumą taip ne
Pykinimą ar skandžio, žarnyno problemas taip ne
Nerealybės ar izoliuotumo jausmą taip ne
Kurtumą ar skruzdžių bėginėjimą po kūną taip ne
Karščio bangas ar šaltkrėtį taip ne
Virpėjimą ar drebėjimą taip ne
Mirties baimę taip ne
Baimę, kad padarysite kažką visiškai nevaldomai taip ne
6. Ar po Jūsų pirmo išgyvento siaubo Jūs ne vieną savaitę bijojote, kad jis pasikartos?
taip ne
7. Ar būdavo, kad naktį pabusdavote nuo išgąsčio?
taip ne
Įvertinimas: Jei į 1, 2, 3, 6 klausimus atsakyta teigiamai ir pasirinktas bent vienas iš 5 klausime pateiktų variantų, yra didelė tikimybė, kad panika sportininkui paliko ilgalaikes pasekmes, kurioms įveikti reikalinga specialisto konsultacija.
Pagal:
Wittchen, H.U., Bullinger-Naber M., Dorfmüller M.: Angst, Angsterkrankungen, Behandlungsmöglichkeiten. Karger Verlag, Basel 1995.
Wittchen, H.U. Angst, Panik und Phobien, Hans Huber Verlag, Bern 2007.
