Kodėl svarbu peržvelgti savo pasirodymą?
Tikslų užsibrėžimas gali būti labai naudingas, tačiau jei nestebėsite savo progreso išsikeltų tikslų atžvilgiu, jų užsibrėžimo nauda bus mažesnė.
Pavyzdžiui, jeigu ilgą laiką treniruojatės negaudami atgalinio ryšio (objektyvios informacijos apie tai, kaip jums sekasi), tai labai mažina motyvaciją, nes nežinote, kiek priartėjote prie savo galutinio tikslo. O povaržybinė analizė, padedant treneriui ar komandos draugui, suteikia galimybę suteikti sau atgalinį ryšį, nusakantį, kaip jūs pasirodėte lyginant su išsikeltais tikslais.
Kada peržvelgti savo pasirodymą?
Patariama tarp varžybų ir pasirodymo jų metu analizės šiek tiek palaukti – pamiegoti tiesiogine to žodžio prasme, tuomet bus mažesnė tikimybė, kad jūsų įvertinimai diktuojami emocijų. Jeigu per greitai imsite analizuoti savo buvusį pasirodymą, gali būti, jog pražiopsosite tai, ką reiktų dar tobulinti (po sėkmingų varžybų) arba pernelyg sureikšminsite nesėkmes (po prastų varžybų).
Pasirinkite svarbiausius aspektus
Viena iš svarbiausių funkcijų, kurias atlieka povaržybinė pasirodymo apžvalga, yra mokymasis pagirti save už tai, kas pavyko gerai, ir mokymasis teigiamai žiūrėti į savo pasirodymą.
Nesiūlyčiau apgaudinėti savęs, galvojant, kad pasirodėte nuostabiai, kai žinote, jog tai netiesa. Tačiau labai dažnai mes daug lengviau save kritikuojame nei pagiriame.
Mūsų geri pasirodymai tikrame gyvenime yra svariausias pasitikėjimo savimi šaltinis. Taigi jei nuolatos sąžiningai pasirinksite svarbiausius momentus, tai labai aiškiai paveiks jūsų pasitikėjimą savimi.
Pamėginkite atsakyti į tokius klausimus:
- Koks buvo geriausias dalykas, kurį padarėte analizuojamose varžybose?
- Kada įveikėte kliūtis, galėjusias sutrukdyti pasirodymui?
Analizė ir tikslai
Tikslai atlieka svarbų vaidmenį pasirodyme. Jeigu derinsite atlikimo tikslus su rezultato tikslais, padarydami taip, kad galutinis rezultatas būtų tik vienas iš daugelio lygiaverčių tikslų, bus mažesnė tikimybė, kad skubotai, netiksliai įvertinsite savo pasirodymą.
Įsivaizduokite, kad grįžtate iš teniso aikštelės, kur ką tik patyrėte dar vieną pralaimėjimą. Jei pažvelgsite į rezultatą, tai vienintelė žinia, kurią jis neša, yra ta, jog jums ar jūsų dvejetų porai nepasisekė pasirodyti gerai. Tačiau galite būti užsibrėžę tikslus stengtis kovoti dėl kiekvieno smūgio ar taško, nedaryti „dvigubų“ padavimų, dvejetų varžybose nuolat bendrauti tarpusavyje su savo partneriu, įgyvendinti taktinius ar kitus, su pasirodymu susijusius tikslus. Jūs galite pralaimėti dėl daugybės priežasčių: dėl varžovo puikaus pasirodymo, dėl aplinkos (aikštelės dangos, meteorologinių sąlygų), dėl prastos fiziologinės savijautos (apsinuodijimas, raumenų hipertrofijos, atsinaujinančios traumos), mentalinių faktorių (stresas, baimė, nerimas ) ir t. t.
Jeigu prieš varžybas būsite užsibrėžę tikslus, kuriuos galima išmatuoti, toks pralaimėjimas nenumuš jūsų pasitikėjimo savimi. Vietoj to galėsite galvoti apie tai, kad einate teisingu keliu, ir jei žaisite taip ir toliau, rezultatas pats „ateis“. Kita vertus, savo pasirodymo vertinimas, pasitelkiant tikslus, padeda išvengti iliuzijos, kad buvote verti laimėti, nors iš tikrųjų buvo ne taip. Tokia analizė aiškiai parodo, ko reikia mokytis.
Galiausiai nepamirškite patikslinti savo tikslų arba užsibrėžti naujų, atsižvelgdami į tai, ko jums reikia išmokti (treniruotėse ir varžybose), o tuomet nustumkite visas neigiamas mintis į šalį. Svarbu mokytis iš klaidų, tačiau sustojimas ties jomis atima vertingą laiką ir energiją, kuri galėtų būti panaudojama treniravimuisi ir tobulėjimui.
Fizinio pasirengimo analizė
Tokia apžvalga leidžia įvertinti ir pagerinti pasiruošimą varžyboms bei planavimą.
Turėdami omenyje savo fizinį pasirengimą (fizinę formą, poilsį, apšilimus, maisto ir skysčių vartojimą), pamėginkite užduoti sau tokius klausimus:
1) Kaip gerai aš buvau pasiruošęs šioms varžyboms? Ar į varžybas ėjau žinodamas (-a), kad geresnės formos būti jau negaliu, ar abejojau savo fiziniu pasirengimu varžytis?
2) Kaip mano pasirodymas varžybose atrodė lyginant su paskutiniais pasirodymais treniruotėse? Jeigu treniruotėse pasirodote geriau nei varžybose, tai dažnai būna priešvaržybinio jaudulio ženklas. Atsižvelkite į tai, koks sezono etapas yra dabar – ar jūs turite sunkiai treniruotis ir naudoti varžybas kaip treniruotes, ar turėtumėte būti geriausios formos?
3) Ar aš laikiausi savo plano? Jeigu jūsų planas naujas, gali prireikti laiko, kol įprasite jį vykdyti. Tačiau tai, ar planas geras, žinosite tik tuomet, kai jo laikysitės. Jeigu sezono pradžioje laikysitės ir tobulinsite savo planą, atėjus svarbiausiems momentams, galėsite šiuo planu pasitikėti.
4) Kas pavyko ypač gerai? Kitaip sakant, kurios plano dalys tikrai suveikė? Kas padėjo jaustis tvirčiau ir labiau tikėti savimi?
5) Ką kitą kartą daryčiau kitaip? Ar kažkas, ką padarėte pasiruošimo metu, sutrukdė jūsų pasirodymui?
6) Ką galiu padaryti, kad pakeisčiau situaciją, pradedant dabar?Nebandykite naujų dalykų varžybų dieną. Išbandykite juos treniruotėse ir, jei įmanoma, mažiau svarbiose varžybose.
Naudinga pasiklausti kitų nuomonės (trenerio), kad įsitikintumėte savo įvertinimų tikslumu, kadangi kartais sau esame pernelyg švelnūs arba pernelyg griežti.
Psichologinio / mentalinio pasiruošimo analizė
Psichologinis pasiruošimas yra dar vienas svarbus veiksnys pasirodymui ir jis veikia jūsų motyvaciją, pasitikėjimą savimi ir emocinę būseną (pvz., tai ar jūs jaudinatės, ar jaučiatės pakylėtai).
Kaip gerai jums sekėsi ruoštis psichologiškai šioms varžyboms?
Pabandykite vėl atsakyti į kelis klausimus:
1) Ar į savo pasiruošimo varžyboms planą buvau įtraukęs (-usi) psichologinį pasiruošimą? Jeigu iš anksto numatysite kliūtis, su kuriomis jums gali tekti susidurti, tai gali tapti labai svarbia pagalba sau pačiam.
2) Kas pasisekė gerai? Kurios psichologinio pasiruošimo plano dalys padėjo jums geriau jaustis ir geriau pasirodyti?
3) Kaip aš susitvarkiau su netikėtomis ar naujomis emocijomis, kilusiomis varžybų metu? Jeigu atsidūrėte naujoje situacijoje, galėjote nežinoti, ką daryti, tačiau bent jau galite iš to pasimokyti. Jeigu susitvarkėte su situacija, galite tai įtraukti į planavimą ir pasiruošimą ateityje.
4) Ką kitą kartą daryčiau kitaip? Kitaip sakant, ar sužinojote ką nors apie tai, kas padėjo pasirodyti?
5) Ką galiu padaryti, pradėdamas dabar, kad užtikrinčiau, jog nebepakartosiu tokių pačių klaidų?Kokių veiksmų reiktų imtis, kadiš tikro pasimokytumėte iš savo patyrimo?
Taktinė pasiruošimo analizė
Įvairios taktinės analizės sistemos buvo minimos dar egiptiečių laikais. Jie naudojo simbolius ir hieroglifus, kurie nurodė įvairius judesių modelius bei veiksmus. Nuo egiptiečių analizavimo būdų iki šių dienų praėjo daug laiko, šiandien daugelio sporto šakų specialistai, treneriai gali analizuoti ir vertinti žaidimą pasitelkdami įvairiausias IT technologijos (kameras, kompiuterius, jutimo daviklius ir t. t.).
Aukščiausio lygio daugelio komandų treneriai dirba kaip etatiniai analitikai bei programinės įrangos specialistai. Jie nagrinėja savo žaidėjų ir priešininkų modelius, strategiją bei taktiką, bandydami nustatyti pergalės būdus. Ši analizė gali būti atliekama prieš, po ir per rungtynes. Tenise nėra įprasta turėti asmeninį žaidimo specialistą, kuris supranta ir gerai išmano tenisininko žaidimą, kuris gali ir geba naudoti skaitmenines technologijas ir po to suteikti objektyvų grįžtamąjį ryšį apie varžybas. Dažniausiai teniso analitiko vaidmenį užima sportininko treneris, kuris prieš ir po žaidimo analizuoja pasirodymą.
Taktinė analizė yra susijusi su teniso strateginiais ir taktiniais aspektais. Strategiją galima apibrėžti kaip planą, kuris buvo parengtas prieš varžybas, siekiant maksimaliai padidinti žaidėjų stipriąsias puses ir sumažinti jų trūkumus, kartu sumažinant varžovų stipriąsias puses ir pasinaudojant jų silpnybėmis. Kita vertus, taktika yra susijusi su sprendimų priėmimu žaidimo metu, remiantis turimomis galimybėmis ir rizika bei galimybėmis, susijusiomis su kiekvienu. Ši analizė tradiciškai buvo atliekama nesistemingai, remiantis vien tik trenerio tiesioginiu stebėjimu rungtynių ar treniruočių metu. Šis taktikos analizės būdas, kaip nurodoma, sukelia nemažai problemų, susijusių su trenerių, kurie tenisininkams perduoda šališką informaciją, suvokimo gebėjimu, atmintimi ir interpretacija, ir yra interpretuojama visiškai subjektyviai. Todėl akivaizdu, kad norint gauti objektyvius duomenis, kuriais gali būti paremta trenerio, o vėliau ir tenisininkų gauta informacija, reikia naudoti stebėjimo ir analizės metodus. Analizė leidžia patikimai registruoti tuos rodiklius, kurie yra įdomūs žaidėjų taktiniams rezultatams įvertinti taip, kad trenerio ir sportininko gauta informacija būtų daug tikslesnė ir naudingesnė.
Treneris ir sportininkas prieš varžybas turi sutarti, kokią strategiją naudos šiame turnyre ar varžybose, o kiekvienam atskiram varžovui, kokią skirtingą taktiką naudos ar bandys pritaikyti. Tenise kiekvienas žaidėjas skirtingas ir kiekvieno sportininko pasirengimo lygis skirtingas, todėl labai svarbu gerai ir subjektyviai įvertinti varžovą bei savo galimybes tą dieną rungtyniaujant.
Klausimai, kurie geriau padės suprasti taktinį suvokimo lygį varžybų metu ir po jų aptarinėjant su treneriu:
1) Ar pasirinkta varžybų strategija pasiteisino? Po varžybų svarbu tinkamai suvokti tai, kam ruošėtės ir daug dirbote bei nuosekliai planavote, ar tikrai duoda rezultatą jūsų varžybose. Jūsų pasirinkta strategija turnyre tarsi jūsų žaidimo filosofija, kurią nuosekliai bandote įgyvendinti, atsižvelgdami į visus išorinius faktorius: aikštelės dangą, žiūrovus, turnyro lygį, meteorologines sąlygas ir t. t.
2) Ar pasirinkta taktika konkrečiam varžovui buvo veiksminga? Žinant žaidimo strategiją, reikalingas taktikos veiksmų planas, kuris konkrečiai padės realizuoti savo strategiją. Tinkamas taktikos planas gali leisti efektyviai išnaudoti savo stipriąsias puses bei tinkamai pasinaudoti varžovo silpnosiomis pusėmis.
3) Kas buvo taktiniuose sumanymuose gerai ir kur būtų galima padaryti geriau? Kiekvienas tenisininkas žaidžia skirtingai, todėl ne visada pavyksta laikytis savo varžybinio plano, todėl svarbu nenuvertinti varžovo, kuris taip pat bando kuo geriau sužaisti prieš jus. Todėl svarbu išsiaiškinti, kas pavyko, o kas ne, ir kokias sprendimus reiktų tobulinti norint sužaisti dar geriau su tuo pačiu varžovu.
4) Kokius taktinius sumanymus bandė mano varžovai pritaikyti? Labai svarbu žinoti ir turėti savo žaidimo planą, bet ne mažiau svarbu analizuoti ir stebėti varžovo sumanymus bei besikeičiančius jo žaidybinius sprendimus. Tenisas yra individuali sporto šaka, todėl aikštelėje vyksta dviejų žmonių akistata (arba keturių). Varžovas nuolat ieško jūsų žaidime spragų, o tai jau informacija jums bei jūsų treneriui. Todėl visada svarbu stebėti savo varžovo veiksmus. Nes tai, ko ieško jis, gali atrasti ir kiti priešininkai.
5) Ką galėčiau padaryti geriau kitose varžybose? Svarbu, kad sportininkas nuolat tobulintų savo strateginius bei taktinius įgūdžius. Nepatartina apsiriboti nuolat ta pačia strategija ar taktiniais sprendimais. Tenisininkas turi būti kuo įvairesnio mąstymo bei taktinio supratimo, nes tai atsilieps jo žaidimui. Nebijokite praktikuoti ir ieškoti naujų būdų bei sprendimų savo žaidime, kurie jūsų sunkų darbą paverstų puikiais rezultatais teniso aikštelėje. Pasirodymas prasideda dar prieš varžybas. Peržvelgdami savo pasirodymą, įsitikinkite, kad įvertinate savo pasiruošimo varžyboms veiksmingumą. Įsitikinkite, kad remiatės objektyviais, išmatuojamais savo pasirodymo rodikliais, o tikslai jums čia padės. Nesėkmes paverskite mokymosi tikslais ir, pasitaikius pirmai progai, įtraukite jas į treniruotes. Tačiau nepamirškite ir pagirti savęs už gerai atliktą darbą. Ir galiausiai, savo pasirodymą analizuokite būdami „blaivaus proto“.
Prisiminkite, kad svarbiausia – ne pralaimėjimas, o tai, kaip jūs reaguojate į jį. Povaržybinė apžvalga padės sureaguoti į varžybas tinkamiausiu būdu.
Literatūra:
- Crespo, M., & Reid, M. (2010). Modern tennis tactics: An introduction. ITF Tennis iCoach. Retrieved 3 March 2011 from www.tennisicoach. com;
- Higham, A. (2000). Momentum, the hidden force in tennis. Leeds: 1st4sport;
- Johansson, P., & Johansson, N. (2008). Om bollar inte fans skulle jag uppfinna en! Compendium. Södertälje;
- Over, S., & O’Donoghue, P. (2008). Whats the point – tennis analysis and why. ITF coaching and Sport Science Review, 45, p. 19–20;
- Skorodumova, A. P. (1994). Tennis, how to reach success. Moscow: Pro- press;
- Barris, S., & Button, C. (2008). A review of vision-based motion analysis in sport. Sports Medicine, 38(12), p. 1025–1043;
- Fuller, N., & Alderson, G. J. K. (1990). The development of match analysis in game sports. In Match Analysis in Sport: A state of the art review. Leeds: National Coaching Foundation;
- Kovalchik, S. A., & Reid, M. (2017). Comparing Matchplay Characteristics and Physical Demands of Junior and Professional Tennis Athletes in the Era of Big Data. Journal of Sports Science & Medicine, 16(4), p. 489;
- Notation. London: McDonald & Evans Ltd. Martínez-Gallego, R. (2015). El análisis de la táctica en el tenis;
- E-Coach – Revista Electrónica Del Técnico de Tenis, 8(24), 4–9.Martínez-Gallego, R., Guzmán, J. F., Crespo, M., Ramón-Llin;
- J., & Vuğkoviğ, G. (2018). Technical, tactical and movement analysis of men’s professional tennis on hard courts. The Journal of Sports Medicine and Physical Fitness, (In press);
- Murray, S., Hughes, M. T., White, C., & Locke, D. (2007). Analysis of performance. In M. Hughes (Ed.), Basics of Performance Analysis (pp. 21–31). Cardiff: Centre for Performance Analysis, UWIC;
- O’Donoghue, P. (2010). Research methods for sports performance analysis. London: Routledge;
- Over, S., & O’Donoghue, P. (2008). What’s the point tennis analysis and why. Coaching & Sport Science Review, 15(45), p. 19–21;
- Reid, M., Morgan, S., & Whiteside, D. (2016). Matchplay characteristics of Grand Slam tennis: implications for training and conditioning. Journal of Sports Sciences, 34(19), p. 1791–1798. https://doi.org/10.1080/02640414.20 16.1139161;
- Gardner, F. L., & Moore, Z. E. (2006). Clinical sport psychology. Champaign, IL: Human Kinetics;
- Barrett, L. F., Haviland-Jones, J. M., Lewis, M. D. (Eds.) (2018). Handbook of emotions. Fourth Edition.Guilford Press, p. 497–512;
- Moore, Z. E., & Gardner, F. L. (2011). Understanding models of performance enhancement from the perspective of emotion regulation. Athletic Insight, 3(3), p. 247–260;
- www.sportopsi.com.
