T-Coach.lt > Mentalika > Skaitymas tarp geimų: psichologinė strategija
Mentalika, Sportininkams, Tėvams, Treneriams

Skaitymas tarp geimų: psichologinė strategija

2026-03-23

Skaitymas tarp geimų tenise: mokslu pagrįstas metodas, mažinantis nerimą ir gerinantis rezultatą

Tenisas yra viena psichologiškai sudėtingiausių sporto šakų, nes sportininkas nuolat pereina iš intensyvios veiklos į trumpas pauzes, kuriose nebelieka išorinio veiksmo, tačiau sustiprėja vidinis procesas – mąstymas. Būtent tarp taškų ir ypač tarp geimų, kai žaidėjas keičiasi pusėmis, susidaro situacija, kurioje smegenys pradeda generuoti mintis be aiškios kontrolės. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokiose situacijose aktyvuojamas vadinamasis „default mode network“ – smegenų sistema, susijusi su savirefleksija, klaidų analizavimu ir ateities prognozavimu (Raichle et al., 2001). Sporto kontekste tai dažniausiai reiškia neigiamą savikalbą, nerimą ir dėmesio praradimą. Dėl šios priežasties profesionaliame tenise vis daugiau dėmesio skiriama sąmoningai struktūruotam „skaitymui“ tarp geimų – trumpų, iš anksto paruoštų tekstų ar minčių sekų naudojimui, kurios padeda perimti kontrolę iš automatinio mąstymo ir nukreipti ją į veiksmą.

Svarbu suprasti ir laiko struktūrą: tenise tik apie 20–25 % viso rungtynių laiko kamuolys iš tikrųjų yra žaidžiamas, o likęs laikas praeina tarp taškų ir keitimosi pusėmis. Tai reiškia, kad didžioji rungtynių dalis vyksta ne per smūgius, o per tai, kas vyksta žaidėjo galvoje. Elitiniai žaidėjai būtent šį laiką išnaudoja maksimaliai – jie ne ilsisi pasyviai, o aktyviai reguliuoja savo būseną. Tokios teniso legendos kaip Billie Jean King jau prieš kelis dešimtmečius kalbėjo apie būtinybę turėti aiškų vidinį dialogą ir strategines mintis tarp geimų. Ji yra pabrėžusi, kad žaidėjas turi nuolat „priminti sau, ką daro“, nes priešingu atveju mintys pradeda klaidžioti. Tenise panašius principus naudojo ir naudoja aukščiausio lygio žaidėjai. Tokie sportininkai kaip Serena Williams ir Andy Murray savo karjeros metu nuosekliai taikė struktūruotą savikalbą ir aiškias rutinas tarp taškų, kurios padėjo išlaikyti koncentraciją ir emocinį stabilumą. Šiandien šiuos principus aktyviai naudoja ir naujos kartos žaidėjai, tokie kaip Naomi Osaka, Daria Kasatkina bei Iga Świątek, kuri ypatingą dėmesį skiria psichologiniam pasiruošimui ir darbui su sporto psichologija. Taip pat išsiskiria Jenson Brooksby, garsėjantis nuolatiniu kalbėjimu su savimi ir itin struktūruotu mąstymu tarp taškų. Be to, daugelis jaunimo ugdymo programų JAV ir Europoje sistemingai moko žaidėjus naudoti trumpus tekstus ar korteles, kurias jie „skaito“ tarp geimų, siekdami stabilizuoti emocijas ir išlaikyti dėmesį.

Papildomi analizės duomenys iš aukšto lygio turnyrų rodo, kad vidutiniškai vienas taškas trunka 5–10 sekundžių, o laikas tarp taškų – apie 20–25 sekundes. Tai reiškia, kad žaidėjas turi net tris – keturis kartus daugiau laiko mąstymui nei pačiam veiksmui. Jei šis laikas nėra struktūruotas, jis dažniausiai užsipildo neigiamomis mintimis. Būtent čia skaitymas tampa kritiniu įrankiu.

Moksliniu požiūriu toks metodas remiasi keliais svarbiais mechanizmais. Pirmiausia – dėmesio kontrolė. Pagal Eysenck ir kt. (2007) sukurtą „Attentional Control Theory“, nerimas mažina gebėjimą kontroliuoti dėmesį ir didina tendenciją fokusuotis į grėsmę, o ne į užduotį. Tenise tai pasireiškia tuo, kad žaidėjas pradeda galvoti apie rezultatą, klaidas ar galimą pralaimėjimą, vietoj to, kad koncentruotųsi į konkretų veiksmą, pavyzdžiui, padavimo kryptį ar pirmą smūgį po padavimo. Skaitymas tarp geimų veikia kaip dėmesio „inkaras“ – jis nukreipia mintis į konkrečius, kontroliuojamus dalykus. Tyrimai rodo, kad net paprastas struktūruotas savikalbos naudojimas gali reikšmingai pagerinti koncentraciją ir sumažinti klaidų skaičių (Hatzigeorgiadis et al., 2011). Kai kurie tyrimai rodo, kad tinkamai naudojama savikalba gali pagerinti atlikimą net iki 10–15 %, ypač spaudimo situacijose.

Antras svarbus mechanizmas yra fiziologinis reguliavimas. Kvėpavimo kontrolė, kuri dažnai yra pirmoji skaitymo teksto dalis („kvėpuok lėtai“, „įkvėpk – iškvėpk“), turi tiesioginį poveikį autonominei nervų sistemai. Lehrer ir Gevirtz (2014) tyrimai rodo, kad lėtas, ritmingas kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę sistemą, kuri mažina širdies ritmą, raumenų įtampą ir streso hormonų kiekį. Įdomu tai, kad vos 2–3 gilūs kvėpavimo ciklai gali sumažinti fiziologinį sujaudinimą per kelias sekundes. Tai reiškia, kad skaitymas tarp geimų nėra vien psichologinis įrankis – jis sukelia realius fiziologinius pokyčius, kurie leidžia žaidėjui grįžti į optimalią būseną.

Trečias mechanizmas – vidinis dialogas. Sporto psichologijoje seniai įrodyta, kad savikalba tiesiogiai veikia veiksmų kokybę. Neigiamos mintys, tokios kaip „tik nesuklysk“, paradoksaliai didina klaidų tikimybę, nes smegenys vis tiek apdoroja neigiamą vaizdą. Tuo tarpu pozityvios, aiškios ir į veiksmą orientuotos frazės („žaisk per backhand“, „aukštais kamuoliais“, „ramiai“) padeda sukurti aiškų veiksmų planą. Hatzigeorgiadis ir kolegų (2011) metaanalizė parodė, kad struktūruotas kalbėjimas su savimi ne tik gerina techninį atlikimą, bet ir mažina nerimą bei didina pasitikėjimą savimi. Praktikoje tai reiškia, kad žaidėjas, kuris sau pasako „žaisk paprastai“, turi didesnę tikimybę atlikti stabilų smūgį nei tas, kuris galvoja „tik nesuklysk“.

Ketvirtas svarbus aspektas yra vizualizacija. Moran (2012) tyrimai rodo, kad mentalinis veiksmų įsivaizdavimas aktyvuoja tas pačias smegenų sritis kaip ir realus judesys. Todėl kai žaidėjas tarp geimų „perskaito“ mintį, pavyzdžiui, „servas į kūną, pirmas smūgis į silpnesnę varžovo pusę“, jis iš esmės atlieka trumpą mentalinę treniruotę. Tai sumažina neapibrėžtumą ir padidina tikimybę, kad veiksmas bus atliktas tiksliai. Tyrimai taip pat rodo, kad derinant vizualizaciją su savikalba, efektas dar labiau sustiprėja.

Svarbu pabrėžti, kad skaitymo tekstas turi būti labai konkretus ir paprastas. Esant stresui, smegenų gebėjimas apdoroti informaciją mažėja (Beilock & Carr, 2001), todėl ilgi ar sudėtingi tekstai tampa neveiksmingi. Dėl šios priežasties profesionalai naudoja trumpas, aiškias frazes. Tipinis skaitymo tekstas gali atrodyti taip: „Kvėpuok. Paleisk praeitį. Kas veikė? Servas į backhand. Tęsk. Žaisk paprastai. Kitas taškas.“ Toks tekstas vienu metu atlieka kelias funkcijas – reguliuoja kvėpavimą, nutraukia neigiamą mąstymą, sukuria planą ir sustiprina pasitikėjimą.

Empiriniai tyrimai taip pat rodo, kad rutinos naudojimas tarp veiksmų yra vienas iš svarbiausių aukšto lygio sportininkų bruožų. Cotterill (2010) analizavo priešveiksmines rutinas ir nustatė, kad jos padeda sumažinti kognityvinį krūvį, stabilizuoti emocijas ir pagerinti atlikimo nuoseklumą. Tenise tai ypač svarbu, nes kiekvienas taškas prasideda iš naujo, ir bet kokia emocinė „likutinė būsena“ iš ankstesnio taško gali turėti neigiamą poveikį. Įdomu tai, kad aukščiausio lygio žaidėjai dažnai naudoja beveik identiškas rutinas prieš kiekvieną tašką – tai leidžia smegenims veikti automatiškai ir sumažina spaudimo poveikį.

Kalbant apie praktinius pavyzdžius, svarbu suprasti, kad ne visi žaidėjai fiziškai skaito tekstą, tačiau daugelis jų naudoja identišką principą mintyse. Billie Jean King yra viena iš aiškiausių šio metodo šalininkių, o šiuolaikinėse treniravimo sistemose dažnai naudojamos kortelės su tekstais, kurios padeda jauniesiems žaidėjams išmokti šio įgūdžio. Jenson Brooksby yra modernus pavyzdys žaidėjo, kuris nuolat naudoja struktūruotą savikalbą tarp taškų, ir tai leidžia jam išlaikyti netradiciškai aukštą koncentracijos lygį net sudėtingose situacijose.

Svarbiausias klausimas – kaip tai veikia bendrą rezultatą. Tyrimai rodo, kad sportininkai, kurie naudoja struktūruotas rutinas ir savikalbą, pasižymi didesniu stabilumu, mažesniu klaidų skaičiumi ir geresniu sprendimų priėmimu (Hatzigeorgiadis et al., 2011; Cotterill, 2010). Kai kurie analitiniai duomenys rodo, kad didžioji dalis „neišprovokuotų klaidų“ tenise įvyksta ne dėl technikos stokos, o dėl dėmesio praradimo ar neteisingų sprendimų. Tai dar kartą parodo, kad psichologinė dalis tiesiogiai veikia rezultatą. Tenise rungtynių baigtį dažnai lemia keli kritiniai taškai, todėl gebėjimas išlaikyti stabilų dėmesį ir emocinę kontrolę tampa lemiamu veiksniu. Galima teigti, kad skaitymas tarp geimų nėra atsitiktinė ar papildoma praktika. Tai yra sistemingas, mokslu pagrįstas metodas, kuris leidžia žaidėjui perimti kontrolę iš automatinio, dažnai neigiamo mąstymo ir nukreipti ją į veiksmą. Jis veikia per kelis lygius vienu metu – fiziologinį, kognityvinį ir emocinį – ir būtent dėl to yra toks efektyvus. Profesionalūs žaidėjai, kurie sąmoningai naudoja struktūruotą savikalbą ar skaitymą tarp geimų, geba išlaikyti aukštą žaidimo lygį net esant didžiausiam spaudimui, o tai ilgainiui tiesiogiai atsispindi jų rezultatuose.

Kaip vaikus mokyti skaitymo tarp geimų: nuo įpročio formavimo iki aukšto lygio psichologinio stabilumo

Pirmasis etapas visada turi būti susijęs su paprasčiausiu veiksmu – sustojimu ir kvėpavimu. Vaikui duodama aiški taisyklė: po kiekvieno taško sustoti ir vieną kartą giliai įkvėpti bei iškvėpti. Tai yra pirmasis savireguliacijos žingsnis. Net aukšto lygio žaidėjai sąmoningai naudoja kvėpavimą tam, kad sumažintų įtampą ir atstatytų kontrolę.

Kai šis įprotis tampa natūralus, pridedamas antras elementas – trumpa frazė. Pavyzdžiui: „kitas taškas“, „ramiai“, „žaisk paprastai“. Tokios frazės padeda struktūruoti mąstymą ir sumažina emocinį chaosą. Svarbiausia, kad jos būtų kartojamos kiekvieną kartą, nepriklausomai nuo rezultato.

Trečiame etape atsiranda analizė, tačiau ji turi būti nukreipta tik į vieną klausimą – „kas veikė?“. Tai esminis momentas, nes vaikai natūraliai linkę fokusuotis į klaidas. Mokant juos ieškoti to, kas pavyksta, formuojamas stabilus ir sprendimais paremtas mąstymas.

Ketvirtas etapas – planas. Vaikas turi išmokti pasirinkti vieną paprastą sprendimą kitam taškui: „servas į backhand“, „žaisti aukštai“, „ilginti kamuolį“. Svarbu, kad šie sprendimai remtųsi jo stiprybėmis. Tai tiesiogiai didina pasitikėjimą ir mažina neapibrėžtumą.

Šie keturi elementai – kvėpavimas, frazė, analizė ir planas – palaipsniui susijungia į vieną trumpą struktūrą, kuri tampa automatine. Iš pradžių ji gali būti sakoma garsiai, vėliau – mintyse, o aukštesniame lygyje vyksta beveik nepastebimai.

Labai svarbu, kad šis procesas būtų treniruojamas nuolat. Jei treniruotėse tarp taškų nėra jokios struktūros, varžybose jos taip pat nebus. Todėl treneris turi aktyviai įtraukti šį elementą – stabdyti žaidimą, priminti rutiną, klausti vaiko, koks jo planas. Taip formuojamas ryšys tarp mąstymo ir veiksmo.

Efektyvus metodas yra modeliavimas – kai treneris pats garsiai parodo vidinį dialogą. Vaikai greitai perima tokį elgesį ir pradeda jį kopijuoti. Tai natūralus mokymosi būdas.

Individualaus teksto kūrimas yra dar vienas svarbus žingsnis. Kiekvienas vaikas kartu su treneriu gali susikurti savo tekstą, paremtą jo stiprybėmis. Pavyzdžiui: „aukštai ir kantriai“ arba „pirmas smūgis stiprus“. Tokie taktiniai priminimai suteikia aiškumą ir padeda išlaikyti pasitikėjimą spaudimo momentais.

Įdomu tai, kad jaunių tenise didelė dalis klaidų atsiranda ne dėl technikos stokos, o dėl sprendimų ir dėmesio praradimo. Tai reiškia, kad vaikas dažnai moka atlikti smūgį, bet pasirenka netinkamą momentą. Skaitymo metodas padeda sumažinti šį chaosą ir sugrąžinti aiškumą. Ilgainiui šis įgūdis tampa automatinis. Žaidėjas nebegalvoja, ką daryti – jis natūraliai sustoja, kvėpuoja, įvertina situaciją ir priima sprendimą. Tai leidžia išlaikyti stabilumą net sudėtingiausiose rungtynių situacijose.

Rekomendacijos treneriams ir tėvams: kaip ugdyti savarankišką žaidėją

Skaitymas tarp geimų turi būti mokomas taip pat nuosekliai kaip technika. Tai nėra vienkartinis patarimas, o ilgalaikis įgūdžio formavimas. Vaikas turi turėti aiškų veiksmų planą tarp taškų: sustoti, kvėpuoti, nusiraminti, įvertinti ir nuspręsti. Šis procesas turi būti nuolat kartojamas treniruotėse.

Svarbiausias principas – paprastumas ir pastovumas. Vaikų smegenys stresinėse situacijose negali apdoroti daug informacijos, todėl tekstai turi būti trumpi ir aiškūs. Kuo dažniau kartojama ta pati struktūra, tuo greičiau ji tampa automatine.

Antras svarbus principas – savarankiškumo ugdymas. Pradiniame etape vaikas natūraliai ieško trenerio pagalbos po kiekvieno taško, tačiau ilgainiui tai turi keistis. Skaitymo metodas padeda vaikui pačiam rasti atsakymus: kas veikė, ką daryti toliau, kaip nusiraminti. Trenerio tikslas yra palaipsniui mažinti savo įsikišimą.

Individualizacija yra būtina. Kiekvienas vaikas turi skirtingas stiprybes, todėl jo tekstas turi būti pritaikytas būtent jam. Taktiniai priminimai, paremti stipriosiomis pusėmis, ne tik pagerina sprendimus, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi. Kai vaikas žino, ką daro gerai, jis mažiau abejoja spaudimo situacijose.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į patį skaitymo procesą. Vaikas turi skaityti lėtai, su pauzėmis, derindamas tekstą su kvėpavimu. Tik tokiu atveju įvyksta realus nusiraminimas. Greitas, mechaniškas skaitymas neduoda efekto.

Perėjimas į žaidimą yra kritinis momentas. Po skaitymo vaikas turi atsistoti su viena aiškia mintimi ar sprendimu. Tai tampa jo koncentracijos tašku kitame taške ir padeda išlaikyti dėmesį.

Tėvų vaidmuo šiame procese – sudaryti sąlygas vaikui mokytis savarankiškai. Nuolatiniai patarimai ar emocinės reakcijos iš šono trukdo vaikui formuoti savo sprendimų priėmimo sistemą. Vaikas turi išmokti pasitikėti savimi, o ne ieškoti atsakymų iš išorės.

Svarbiausia, ką tėvai turėtų vertinti – ne rezultatą, o procesą. Ar vaikas naudojo savo rutiną? Ar bandė nusiraminti? Ar turėjo planą? Būtent šie dalykai ilgainiui lemia progresą.

Emocijos aikštėje yra normalios – pyktis, baimė, nusivylimas yra sporto dalis. Tikslas nėra jų išvengti, o išmokti su jomis tvarkytis. Skaitymas tarp geimų tampa tuo momentu, kai vaikas mokosi pereiti iš emocijos į veiksmą.

Ilgainiui žaidėjas tampa savarankiškas – jis ne tik moka smūgiuoti, bet ir moka valdyti save. Tai yra esminis skirtumas tarp vidutinio ir aukšto lygio sportininko.

Praktinis taikymas ir tekstai vaikams

Pateikiame rekomendacijas, kaip gali atrodyti vaiko varžybinis „dienoraštis“, kurį jis naudoja tarp geimų, sėdėdamas ant suoliuko. Šie tekstai skirti tam, kad padėtų sportininkui nusiraminti, susikoncentruoti ir priimti aiškius sprendimus be išorinės pagalbos.

Svarbu suprasti, kad tokie „dienoraščiai“ gali būti naudojami ne tik tenise. Jie puikiai tinka ir kitų sporto šakų atstovams, ypač individualiose sporto šakose, kur sportininkas lieka vienas su savo mintimis. Taip pat jie gali būti naudingi komandiniuose sportuose, kuriuose yra daug keitimų ar pertraukėlių – momentų, kai sportininkas turi laiko atsitraukti, nurimti ir pergrupuoti savo dėmesį.

Kiekvienas varžybinis tekstas turėtų būti individualus. Jame gali atsirasti taktiniai, techniniai ar fiziniai priminimai, kurie atitinka konkretaus vaiko stipriąsias puses. Vienam tai gali būti „žaisti aukštai ir kantriai“, kitam – „imti iniciatyvą po padavimo“. Tačiau svarbiausia – galutinį tekstą turi „atsirinkti“ pats sportininkas. Tik jis gali pajusti, kurie žodžiai jam iš tikrųjų padeda nusiraminti ir susikoncentruoti.

Taip pat svarbu suprasti, kad pradėjus naudoti šį metodą rezultatas neatsiras iš karto. Tai yra procesas. Laikui bėgant, per bandymus ir patirtį, sportininkas atranda jam veikiančius žodžius ir struktūrą. Būtent tada skaitymas tampa tikru įrankiu, kuris padeda stabilizuoti žaidimą ir emocijas.

Žemiau pateikiami universalūs tekstai, kurie gali būti naudojami kaip pagrindas ir pritaikomi individualiai.

1. Universalus tekstas (naudoti visada)

„Atsisėsk ramiai. Tu turi laiko. Niekur nereikia skubėti.
Padėk raketę šalia ir giliai įkvėpk per nosį. Lėtai iškvėpk per burną. Dar kartą – įkvėpk… ir iškvėpk. Kvėpuok ramiai.
Pajusk savo kojas ant žemės. Pajusk, kaip sėdi. Pajusk rankas – jos atsipalaiduoja. Pečiai leidžiasi žemyn.
Viskas gerai. Tu esi čia. Tu kontroliuoji save.
Praeiti taškai baigėsi. Jie nebegali tavęs paveikti. Tu gali juos paleisti.
Dabar pagalvok ramiai: kas tau sekasi? Surask vieną dalyką ir laikykis jo.
Tau nereikia nieko sudėtingo. Žaisk paprastai. Ramiai. Stabiliai.
Kitas taškas bus naujas. Tu būsi pasiruošęs.“

2. Kai jaučiamas nerimas ar baimė

„Sustok. Tu jauti įtampą ar baimę. Tai normalu. Taip jaučiasi visi žaidėjai.
Dabar svarbiausia – sulėtinti viską.
Giliai įkvėpk… lėtai iškvėpk. Dar kartą. Su kiekvienu iškvėpimu kūnas tampa ramesnis.
Pečiai atsipalaiduoja. Rankos lengvėja. Kvėpavimas lėtėja.
Tau nereikia būti tobulam. Tau nereikia laimėti dabar.
Tau reikia sužaisti vieną tašką. Tik vieną.
Pasirink paprastą sprendimą – aukštesnis kamuolys, saugesnis smūgis, daugiau laiko sau.
Tu gali sulėtinti žaidimą. Tu gali pasirinkti tempą.
Tu valdai save.
Dabar atsistok ramiai ir žaisk.“

3. Po klaidų ar pykčio

„Gerai. Tu jauti pyktį ar nusivylimą. Tai normalu. Tai reiškia, kad tau rūpi.
Bet dabar svarbiausia – nepasilikti tame jausme.
Giliai įkvėpk… stipriai iškvėpk. Dar kartą. Leisk tam jausmui išeiti.
Praeitas taškas baigtas. Jo nebėra. Jis nebegrįš.
Kuo daugiau apie jį galvosi, tuo sunkiau bus žaisti.
Todėl dabar jį paleisk.
Grįžk į savo kūną. Pajusk kojas. Pajusk rankas. Pajusk raketę.
Tu esi čia. Dabar.
Grįžk prie paprastų dalykų – judėk kojomis, žiūrėk į kamuolį, žaisk saugiai.
Tu neprivalai taisyti praeities.
Tu gali sukurti naują tašką.
Atsistok ramiai ir pradėk iš naujo.“

4. Kai pralaiminėja (motyvacijai)

„Sustok. Įkvėpk. Iškvėpk.
Rezultatas dabar gali atrodyti sunkus, bet rungtynės dar vyksta.
Viskas dar gali pasikeisti.
Tau nereikia laimėti visko iš karto.
Tau reikia laimėti vieną tašką. Tik vieną.
Žaisk ilgiau. Aukščiau. Saugiau.
Duok sau daugiau laiko.
Varžovas taip pat gali suklysti.
Tu turi likti žaidime.
Nepasiduok mintyse.
Tu esi stiprus, nes kovoji iki galo.
Dabar svarbiausia – kitas taškas.
Atsistok ir žaisk jį.“

5. Kai pirmauja (stabilumui išlaikyti)

„Tu dabar pirmauji. Gerai. Bet rungtynės dar nesibaigė.
Svarbiausia – nieko nekeisti.
Giliai įkvėpk… iškvėpk. Nusiramink.
Pagalvok, kas veikia. Tu tai jau darai gerai.
Tęsk tą patį.
Nereikia rizikuoti daugiau nei reikia.
Žaisk paprastai. Ramiai. Stabiliai.
Kiekvienas taškas prasideda nuo nulio.
Susitelk į jį.
Atsistok ir tęsk savo žaidimą.“

6. Kai dingsta koncentracija

„Dabar susikoncentruok.
Palik viską, kas nereikalinga – mintis, garsus, žmones.
Dabar yra tik žaidimas.
Žiūrėk į kamuolį. Sek jį.
Tai tavo svarbiausias darbas.
Judėk kojomis. Būk pasiruošęs.
Pajusk savo kūną.
Pasirink vieną paprastą sprendimą.
Neskubėk.
Vienas taškas. Tik dabar.
Atsistok ir būk jame.“

 7. Kai trūksta pasitikėjimo

„Tu gali tai padaryti.
Tu treniravaisi ir moki žaisti. Tai niekur nedingo.
Tavo smūgiai yra pakankamai geri.
Tau nereikia būti tobulam.
Leisk sau žaisti laisvai.
Nebijok suklysti. Klaidos yra žaidimo dalis.
Stovėk tvirtai. Kvėpuok ramiai.
Judėk užtikrintai.
Pasitikėk savimi.
Atsistok ir žaisk.“

8. Kai varžovas nesąžiningai skaičiuoja taškus

„Sustok. Tu matai, kad kažkas yra neteisinga. Tai gali sukelti pyktį ar sumišimą. Tai normalu.

Dabar svarbiausia – išlikti ramiam.
Giliai įkvėpk… lėtai iškvėpk. Dar kartą.

Tu negali kontroliuoti varžovo veiksmų.
Bet tu gali kontroliuoti save.

Ramiai ir aiškiai pasakyk rezultatą.
Be pykčio. Be emocijų. Tiesiog faktą.

Jei nesutariate – tu visada gali nueiti pas teisėją.
Tai yra normalu. Tai yra taisyklių dalis.
Tu neturi spręsti visko vienas.

Tau nereikia ginčytis ar pykti.
Kuo daugiau emocijų – tuo sunkiau tau žaisti.

Dabar paleisk tai.
Grįžk į žaidimą.

Žiūrėk į kamuolį. Judėk kojomis. Žaisk savo žaidimą.

Tu esi stipresnis, kai išlieki ramus.
Tu laimi ne ginčuose – tu laimi žaisdamas.

Dabar atsistok ir susitelk į kitą tašką.“

9. Kai trukdo aplinka (triukšmas, tėvai, trenerio emocijos)

„Sustok. Tu girdi triukšmą – žmones, balsus, gal kažkas šaukia.
Tai gali blaškyti. Tai normalu.

Dabar svarbiausia – grįžti į save.

Giliai įkvėpk… lėtai iškvėpk. Dar kartą.
Su kiekvienu iškvėpimu triukšmas tampa tolimesnis.

Tu neprivalai klausytis visko.
Tu gali pasirinkti, į ką kreipti dėmesį.

Dabar susitelk į savo kūną.
Pajusk kojas. Pajusk rankas. Pajusk raketę.

Triukšmas yra aplinkoje.
Bet tavo dėmesys – tavo viduje.

Pasirink vieną dalyką: kamuolį.
Žiūrėk į jį. Sek jį. Tai tavo darbas.

Jei kažkas šaukia – tai jų emocijos, ne tavo.
Tu žaidi savo žaidimą.

Grįžk prie paprastų dalykų – judėk, kvėpuok, žaisk saugiai.

Tu gali išlikti ramus net triukšme.
Tu gali susikoncentruoti bet kur.

Dabar atsistok ir žaisk savo tašką.“

Literatūros sąrašas: