Strategija ir taktika tenise (II dalis)

Pradedančiųjų žaidėjų strategijos ir taktikos kūrimas

Daugelis pradedančiųjų jaunų tenisininkų greitai netenka susidomėjimo šiuo sportu, nes treneriai per daug dėmesio skiria techniniam sportininkų rengimui. Kartais paprasti patarimai, kur ir kada smūgiuoti, gali būti daug naudingesni už aiškinimą, kaip reikia taisyklingai smūgiuoti kamuoliuką. Supažindinti su strategija ir taktika įvairiose žaidimo situacijose yra lengva, jei tinkamo dydžio kortuose naudojamas lėtesnis kamuoliukas ir tinkamas teniso inventorius. Lėtesni kamuoliai suteikia pradedantiesiems daugiau laiko, todėl jie gali efektyviau kontroliuoti kamuolį, ieškoti geresnio kontakto su kamuoliuku (smūgio taško). Net aukšto lygio jaunesniems tenisininkams gali būti naudinga naudoti lėtesnį kamuoliuką mažesnėje aikštelėje, nes tai leidžia įgyvendinti pažangią strategiją ir taktiką, kurią jiems būtų labai sunku atlikti žaidžiant standartiniu geltonu kamuoliuku. 

Toliau pateikiamos penkios pagrindinės pradedančiųjų teniso žaidėjų strategijos, susietos su įmanomomis taktikomis, kurias galima taikyti žaidžiant.

Penkios pagrindinės strategijos:

1.         nuoseklumas / stabilumas;

2.         priešininko judėjimas;

3.         geros padėties aikštelėje išlaikymas (atgavimas);

4.         savo jėgos panaudojimas;

5.         priešininko silpnųjų vietų išnaudojimas.

Žaidimo situacijos, žaidimo fazės, strategija ir taktika

Išnagrinėkite toliau pateiktą lentelę. Įsitikinę, kad viską supratote:

Teniso vienetų žaidimo taktikos pagrindai

Yra keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti arba į kuriuos atsižvelgus žaidėjams lengviau būna suprasti, planuoti ir įgyvendinti tinkamą vieneto teniso taktiką. Šie veiksniai yra tokie:

  • penkios žaidimo situacijos;
  • žaidimo zonos ir korto geometrija;
  • žaidimo fazės;
  • strategija / taktiniai ketinimai;
  • žaidimo stilius;
  • taktiniai modeliai;
  • kiti kintamieji: žaidėjų techninės, fizinės ir psichologinės savybės, aplinka.

Penkios žaidimo situacijos

Nepriklausomai nuo to, kokio lygio (mėgėjiško ar profesionalaus) žaidėjai rungtyniauja, jie turi būti susipažinę su šiomis penkiomis žaidimo situacijomis ir įgyti tam tikrų įgūdžių:

  • paduodami: žaidėjai įveda kamuolį į žaidimą;
  • priimdami padavimą: kai priima paduodančiojo kamuolį, žaidėjai bando žaisti priimdami atgal;
  • žaisdami nuo pagrindinės linijos: žaidėjai stengiasi išlaikyti kamuolį žaidime nuo galinės linijos;
  • artėdami prie tinklo arba žaisdami prie tinklo: žaidėjai atlieka smūgius, stengdamiesi priartėti prie tinklo arba žaisti arti prie tinklo;
  • apvedimas žaidėjo, žaidžiančio prie tinklo: žaidėjai stengiasi smūgiuoti apvesdami varžovą prie tinklo.

Skirtingos žaidimo situacijos, susijusios su toliau išdėstytomis žaidimo zonomis ir fazėmis, suteikia žaidėjams galimybę taikyti specifinę taktiką, kad laimėtų arba sukurtų progą laimėti taškus.

Žaidimo zonos ir aikštės geometrija

Šiame skyriuje aprašytos dviejų tipų zonos: zonos, kuriose žaidėjai žaidžia, ir zonos, į kurias žaidėjai nukreipia savo smūgius. 

Zonos, kuriose žaidėjai žaidžia, daugiausia susijusios su skirtingomis aikštelės zonomis. Pasitelkus šviesoforo analogiją, jos paprastai (bet ne tik!) vadinamos taip: 

  • galinė aikštelės zona – RAUDONOJI: zona prie pagrindinės linijos, kurioje žaidėjai žaidžia paduodami, priimdami kamuolį, žaisdami nuo galinės teniso aikštelės linijos ir paduodami į tinklą. Tai aikštės zona, kurioje pradedantieji ir vidutinio lygio žaidėjai paprastai turi daugiausia laiko pasiruošti smūgiams ir taip laimėti taškus. Saugus ir nuoseklus žaidimas šioje zonoje yra svarbiausias žaidimo elementas. Gali būti taikoma santrumpa D.N.O, kai, priklausomai nuo pozicijos, žaidžiama gynybiškai (D – už galinės teniso aikštelės linijos), neutraliai (N – ant galinės teniso aikštelės linijos) arba puolant (O – įėjus į teniso aikštelę);
  • vidurio aikštės zona – GELTONOJI: zona, iš esmės esanti tarp pagrindinės ir padavimo linijos, susijusi su artėjimo prie tinklo arba žaidimo prie tinklo situacijomis. Nenuspėjama zona, kurioje žaidėjai turėtų praleisti kuo mažiau laiko – verčiau išmokti pereiti prie tinklo. Iš tiesų pradedantieji ir vidutinio lygio žaidėjai retai kada žaidžia atakuodami arba laimi taškus tiesiogiai iš šios zonos;
  • žaidimo prie tinklo aikštelės zona – ŽALIOJI: ši zona, esanti tarp padavimo linijos ir tinklo, naudojama artėjant prie tinklo, žaidžiant prie tinklo ir paduodant žaidėjui prie tinklo. Tai paprastai būna stabili, bet kartais nepatogi zona pradedantiesiems ir vidutinio lygio žaidėjams. 

Žaidėjų gebėjimui smūgiuoti (angl. winners) trijose zonose įtakos turi:

  • kamuolio aukštis, „smūgio taškas“: sunkiau pataikyti „winnerius“ žemai atšokusių arba žemai esančių kamuoliukų;
  • tai, ar kamuolys yra aikštelės centre, ar už aikštelės ribų: jei kamuolys atsiduria žaliojoje arba geltonojoje aikštės zonoje, bet kamuolį už aikštelės ribų, gali būti sunkiau pataikyti “winnerį” nei tuo atveju, jei kamuolys būtų trumpas ir labiau centre;
  • santykinė priešininko padėtis teniso aikštelėje. 

Norint veiksmingai naudotis zonomis, kuriose žaidėjai turėtų atlikti smūgius, reikia išmanyti kai kuriuos laiko patikrintus trenerio patarimus ir aikštės geometriją:

  • kuo arčiau tinklo, tuo didesnis galimas kampas (žr. 2 pav.);
  • aukštis lygus gyliui: siekite, kad tarpas tarp virš tinklo skriejančio kamuoliuko ir tinklo būtų 1–2 m;
  • žaiskite saugiai: tai įsivaizduojamas atskaitos taškas, esantis prie šoninės vieneto linijos, kuriuo žaidėjai naudojasi, bet nebūtinai taikosi tiesiai į šoninę liniją; 
  • žaiskite į saugias teniso aikštelės vietas: pvz., kai kamuolys yra už aikštelės linijų (išvedantis), žaiskite aukštais ir giliais kamuoliais į aikštelės vidurį, kad laimėtumėte laiko „atsigauti“ sekančiam smūgiui (žr. 3 pav.);
  • teniso aikštelės dengimas: uždenkite teniso aikštelės kampą tiek prie galinės linijos, tiek prie tinklo (žr. 4–6 pav.);
  • žaidimas kuo didesniu pataikymo procentu: nuo galinės linijos saugiausias variantas žaisti yra cross-court, nes atstumas, kurį kamuoliukas turi įveikti, yra ilgesnis, viduryje aikštelės tinklas yra žemesnis nei žaidžiant linija. 

Žaidimo etapai

Žaidimo fazes lemia žaidėjo ir varžovo padėtis aikštelėje, smūgio taško aukštis, smūgių tipai (t. y. suktas, pjautas, greitas). Dažniausiai išskiriamos žaidimo fazės apibendrinamos santrumpa A-N-D:

  • puolimo fazė: kai žaidėjas turi persvarą arba pranašumą, pvz: 
    • žaidėjas yra įlipęs į aikštės vidų;
    • varžovas yra išstumtas už aikštelės plačiai arba atitrauktas už galinės linijos;
    • kamuolys yra aukštai ir (arba) labai arti tinklo žaidėjo pusėje;
  • neutrali fazė: kai nei žaidėjas, nei varžovas neturi pranašumo, pvz.:
    • abiejų žaidėjų padėtis aikštelėje yra panaši;
    • ilgas kamuolio laikymas ir (arba) keitimasis smūgiais žaidžiant giliai ir (arba) vidutiniame aukštyje;
  • gynybinė fazė: kai žaidėjas patenka į nepalankią padėtį, pvz.:
    • žaidėjas yra išstumtas už aikštelės plačiai arba atitrauktas už galinės linijos;
    • priešininkas yra įlipęs į teniso aikštelę;
    • kamuolys yra aukštai ir (arba) labai arti tinklo priešininko pusėje.

Nors šiuose pavyzdžiuose išryškintos kai kurios bendros puolimo, neutralios ir gynybinės žaidimo fazių savybės, treneriams ir žaidėjams svarbu suprasti, kad šios žaidimo fazės būdingos visoms žaidimo situacijoms. Pvz., padavimus priimantis žaidėjas gali stengtis žaisti gynybinį arba neutralų pirmojo padavimo priėmimą, bet žaisti agresyviau varžovui atlikus antrąjį padavimą. Panašiai ir paduodantysis gali stengtis spausti paduodamas pirmąjį kartą, bet neutralizuoti varžovo antrojo padavimo priėmimą.

Taktiniai ketinimai – strategija

Visų žaidėjų, ir pradedančiųjų, ir profesionalų, tikslas yra tas pats – laimėti tašką. Akivaizdu, kad tai, kaip pradedantieji siekia šio tikslo, skirsis, palyginti su pažengusiais teniso žaidėjais. Vis dėlto tam tikrais nesudėtingais taktiniais principais turėtų vadovautis ir pradedantieji, ir vidutinio lygio žaidėjai: 

  • kontakto su kamuoliuku palaikymas: tai turėtų būti svarbiausia kiekvieno žaidėjo praktika. Pradedantieji pirmiausia turėtų būti skatinami tiesiog smūgiuoti į kamuolį ir tai daryti kuo daugiau kartų; 
  • smūgiuoti kamuoliuką virš tinklo ir į teniso aikštelę – smūgių nuoseklumas, stabilumas: žaidžiant tenisą pagrindinis daugelio žaidėjų tikslas – smūgiuoti taip, kad priešininkai negalėtų smūgio atmušti. Norėdami tai atlikti, žaidėjai žaidžia arba nuosekliai ar stabiliai (t. y. išlaikydami kamuoliuką žaidime), arba rizikuodami (t. y. bandydami atakuoti, pataikyti winner smūgius, bandydami priversti varžovą suklysti). Čia labai svarbus skirtumas tarp priverstinių ir neišprovokuotų klaidų: neišprovokuotos klaidos daromos be jokio varžovo spaudimo; priverstinės klaidos padaromos, kai varžovas daro spaudimą, t. y. sutrumpina pasiruošimo arba atsigavimo laiką ir (arba) sumažina teniso aikštelės erdvę; 
  • efektyvus kamuolio krypties ir aikštelės gylio naudojimas: tai galima pasiekti, kai tenisininkai suvokia paklaidos ribą: jaunieji sportininkai turėtų būti skatinami žaisti saugiau, smūgiuodami kamuoliuką aukščiau virš tinklo ir užtikrindami, kad jų smūgiai nebūtų atliekami per arti šoninių aikštelės linijų. Riboti neapgalvotą kamuolio krypties keitimą: skirtumas tarp smūgio nuo galinės linijos ir smūgio į kitą aikštės pusę yra labai mažas. Keičiant kamuolio kryptį po gilaus įstrižo kamuolio, visada padidėja tikimybė suklysti, todėl kamuolio krypties keitimas turi būti įvertinamas pagal smūgio tašką ir varžovo poziciją;
  • atsigavimas ir pasiruošimas kitam smūgiui – padėties nustatymas: žaidėjai, kurie greitai atsigauna po atliktų smūgių, sumažina varžovų galimybes juos užpulti. Norėdami veiksmingai atsigauti prieš varžovui smūgiuojant kamuoliuką, žaidėjai turėtų pradėti judėti atgal į aikštės vidurį ir atsistoti tinkamoje aikštelės vietoje ar zonoje;
  • išnaudoti varžovo silpnąsias vietas: dažnai naudinga pasinaudoti varžovo silpnąja vieta, nebūtina netgi iš karto stengtis laimėti tašką. Žaidėjai turi įvairių trūkumų – jie dažniausiai paaiškėja per nevykusį bandymą išlaikyti stabilumą ar bandant susikurti pranašumą. Šie trūkumai gali būti smūgiai (vienas iš smūgių – forehand, bet dažniau backhand būna silpnesnis už kitą), kamuoliukų tipai: pvz., aukštus ir gilius smūgius pradedantiesiems ir vidutinio lygio žaidėjams dažnai sunku atmušti?, judėjimas: paprastai žaidėjams sunkiau pataikyti į kamuoliukus judant nei stovint vietoje;
  • teisingas smūgių pasirinkimas – naudokite geriausią smūgį: žaidėjų gebėjimas teisingai suvokti artėjančio kamuolio trajektoriją, greitį yra raktas į gerą smūgio pasirinkimą. Galima teigti, kad visi varžovo kamuoliai priklauso vienai iš trijų kategorijų: lengvi smūgiai, vidutiniškai sudėtingi smūgiai ir  sudėtingi smūgiai.

Spalvotų smūgių kodų naudojimas gali padėti pradedantiesiems sieti smūgio tipą su taktiniais ketinimais (žr. 5 lentelę).

Žaidimo stiliai

Žaidimo stiliai veiksmingai apibūdina žaidėjų žaidimą. Kitaip tariant, visų paminėtų taktinių dalių suma sudaro žaidėjo stilių. Reikėtų aptarti šiuolaikiniam tenisui būdingiausius žaidimo stilius.

Strategijos ir taktikos apibrėžimas

Strategija

Žodis strategija kilęs iš graikiško termino strategós, reiškiančio generolaskariuomenės vadas arba vadas. Strategiją galima apibrėžti kaip tam tikru pagrindu sukurtą planą, projektą ar programą, skirtą numatytam tikslui pasiekti. Strategija yra teorinė analizė, pagrįsta daugeliu aspektų. Šiuos aspektus galima suskirstyti į 3 veiksnius, darančius įtaką rungtynių žaidimui:

  • žaidėjas;
  • priešininkas;
  • aplinka.

Keletas strategijos pavyzdžių:

  • projektų, planų arba mokymo ir varžybų programų rengimas;
  • žaidėjų parinkimas komandai ar kitam žaidėjui;
  • žaidėjų parinkimas rungtynėms (vienetų arba dvejetų);
  • trenerio organizuojamos treniruotės prieš rungtynes, po jų arba jų metu.

Taktika

Žodis taktika kilęs iš graikiško termino taktiké, reiškiančio karių išdėstymasmanevrai. Taktiką galima apibrėžti kaip procesą, siejantį visus fizinius, techninius, psichinius ir kitus svarbius rungtynių situacijos elementus, kad būtų galima iš karto reaguoti į per teniso mačą pasitaikančias kintančias situacijas.

Taktiką lemia:

  • žaidėjo pasirodymas;
  • varžovo pasirodymas;
  • mačo žaidimo situacijos ir aplinka.

Keletas taktinio mąstymo pavyzdžių:

  • sprendimas sulėtinti padavimą, jei praleidžiama per daug pirmųjų padavimų;
  • priversti varžovą bėgti, jei žaidėjas mato, kad jis yra pavargęs;
  • žaisti „balionais“, kad būtų galima atsigauti po ilgo taško;
  • varžovo spaudimas svarbių taškų metu.

Veiksniai, turintys įtakos teniso taktikai

Strategijai ir taktikai įtakos turi įvairūs žaidimo metu atsirandantys veiksniai. Šie veiksniai gali būti:

  • žmogiškieji;
  • aplinkos;
  • žaidimo.

Žmogiškieji veiksniai, darantys įtaką taktikai, yra du: žaidėjas ir varžovas. Šioje situacijoje žaidėjai turėtų sau užduoti du svarbius klausimus: kaip man laimėti taškus ir kaip neleisti priešininkui laimėti taškų? Gali būti naudinga atsižvelgti į ankstesnių rungtynių su tuo pačiu varžovu rezultatus ir atlikti SSGG analizę.

Aplinkos veiksniai. Nors aplinkoje yra daug veiksnių, galinčių daryti įtaką taktikai, vieni iš labiausiai paplitusių yra šie:

  • teniso aikštelė – tai vienas svarbiausių aplinkos veiksnių. Labai svarbu įvertinti aikštelės dangą, ar aikštelė yra uždaroje patalpoje, ar lauke, ar aikštelės aukštis yra virš jūros lygio;
  • oras: žaidimo sąlygos gali būti visiškai skirtingos priklausomai nuo klimato veiksnių: vėjo, temperatūros, drėgmės;
  • kamuoliukai: svarbu žinoti, kokio tipo kamuoliukais bus žaidžiama. Nors ITF patvirtinti kamuoliukai atitinka tam tikrus standartus, priklausomai nuo skirtingų gamintojų ir modelių yra nedidelių skirtumų, galinčių turėti įtakos žaidimui.

Žaidimo veiksniai. Yra keletas veiksnių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:

  • žaidimo situacijos: labai svarbu apibrėžti kiekvienos iš skirtingų žaidimo situacijų strategiją (padavimas ar padavimo priėmimas, žaidimas nuo galinės linijos, artėjimas prie tinklo ir žaidimas prie tinklo). Labai naudinga išanalizuoti varžovo taktiką kiekvienoje iš šių žaidimo situacijų;
  • rezultatas: rungtynių fazė, momentas taip pat turės didelės reikšmės taktikai. Žinoma, kad žaidėjai rungtynių pradžioje žaidžia ne taip kaip tada, kai yra arti pergalės ar pralaimėjimo;
  • erdvė – labai svarbus taktinis aspektas. Būtina atsižvelgti į tai, kaip įgyvendinama taktika leidžia žaidėjui optimaliai dengti savo aikštės pusę ir (arba) sukurti erdvę varžovo pusėje;
  • laikas yra dar vienas svarbus žaidimo aspektas, į kurį būtina atsižvelgti. Pvz., kai žaidėjai atakuoja, jie stengiasi sutrumpinti laiką tarp smūgių; kai jie ginasi, stengiasi pailginti laiką tarp smūgių.

Žaidimo plano sudarymas. Žaidimo planavimo procesas reikalingas siekiant padėti žaidėjui sukurti geriausią įmanomą rungtynių scenarijų, padėsiantį žaidėjui pagerinti savo žaidimo lygį. 

Toliau nurodomi žingsniai, galintys padėti žaidėjams ir treneriams sudaryti žaidimo planą.

Taktinė analizė

Taktinė analizė tradiciškai atliekama nesistemingai, dažniausiai ji paremta tik tiesioginiu trenerio stebėjimu rungtynių ar treniruočių metu. Toks taktikos analizės būdas sukelia nemažai problemų, nes treneriai tenisininkams kartais perduoda neobjektyvią informaciją, ne visada treneriai geba suvokti, įsiminti ir interpretuoti savo stebėjimą, kartais jų interpretacija yra subjektyvi. Todėl būtina taikyti stebėjimo ir analizės metodus, kad, turint objektyvių duomenų, būtų galima pagrįsti trenerio, o vėliau ir tenisininkų gaunamą informaciją. Vienas iš metodų gali būti užrašų analizė, leidžianti patikimai užrašyti rodiklius, kurie yra svarbūs vertinant žaidėjų taktinę veiklą, kad trenerio ir žaidėjo gaunama informacija būtų tikslesnė.

Technologinė pažanga lėmė šios analizės raidą. Galima išskirti dvi analizės rūšis:

  • rankinė notacinė analizė, kuri buvo nuolat naudojama su paprastesnėmis įrašų sistemomis, labiau atitikusiomis trenerių reikalavimus ir galimybes. Nepaisant naujų technologijų atsiradimo, vis dar dažnai galima sutikti trenerių, rungtynių metu ranka pildančių savo užrašus;
  • kompiuterinė duomenų analizė: informacinių technologijų plėtra ir technologinė pažanga per pastaruosius dešimtmečius sukėlė revoliuciją statistikos duomenų analizės koncepcijoje, leido tiksliau ir paprasčiau užrašyti informaciją, palengvino duomenų bazių kūrimą, suteikė priemonių, kurios duomenų pateikimą padaro estetišką, malonų ir intuityvų – taigi lengviau suprantamą treneriams ir žaidėjams.

Literatūra:

  • Crespo, M., & Miley, D. (1998). ITF Advanced Coaches Manual. ITF Ltd. London.
  • Crespo, M., & Reid, M. (2009). ITF Coaching Beginner and Intermediate Players. ITF Ltd. London.
  • ITF. (1991). Coaches Manual. ITF Ltd. London.
  • Reid M., Crespo M., Lay B., & Berry J. (2007). Skill acquisition in tennis: research and current practice. J. Sci. Med. Sport. Feb; 10 (1):1–10.
  • Tiley, C. (2002). A winning game play for all-court players, ITF CSSR, 10, 27, 7–9.
  • Crespo, M., & Miley, D. (1998). Advanced coaches manual. London: International Tennis Federation.
  • Martínez-Gallego, R. (2018). Tactical analysis in tennis: From its origins to the present. ITF Coaching & Sports Science Review, 74(26), 22–23.
  • Rive, J., & Williams, S. (2015). Establishing a game-plan. ITF Coaching & Sports Science Review, 66(23), 15–16.
  • Palaima, J. Psichologiniai sportininkų techninio ir taktinio rengimo klausimai. Kaunas, 1987. 
  • Palaima, J. Fizinių pratimų mokymo psichologijos pagrindai. Vilnius, 1987.
  • Harre D. U. Trainingslehre. Berlin: Sportverlag, 1986.
  • Sporto terminų žodynas. Parengė S. Stonkus. Kaunas, 2002, 675 p.
  • Stonkus, S. Olimpinis krepšinis. Vilnius: LTOK, 1996. 
  • Stonkus, S. ir kt. Vis tobulėti. Vilnius, 1996. 162 p. 
  • Stonkus S. Garbinga kova, kilnus elgesys – būtinos didžiojo sporto vertybės. II. Didelio meistriškumo sportininkų rengimo valdymas. Vilnius: LSIC, 1997, p. 92–94. 
  • Stonkus, S., Bogušas ,V., Jankus, V., Pancenka, R., Zuoza, A. Žaidimai: teorija ir didaktika. Kaunas: LKKI, 1998, 430p.